author footer link can be edited or disabled only in full version

Žygis po Prienus

    Penktadienį, antrokai ir trečiokai, išsiruošė į žygį. Visada, kai keliaujame, oras būna palankus. Pernai keliavome po Balbieriškį, o šiemet patraukėme į Prienus. Negalvokit, kad ėjom! Iki Prienų važiavome autobusais. Bet po Prienų miestą žygiavome pėsčiomis. Pirmiausia užlipome ant Nuotakų kalno. Oho koks kalnas! Mokytoja Daiva trumpai papasakojo apie jį. Nulipę žemyn vykome į Beržyno parką. Kaip ten buvo smagu! Laipiojom, bėgiojom, juokėmės ir galiausiai pusryčiavom. Paskui judėjom link Nemuno! Stebėjome antis upelyje, fotografavomės, skaitėm stendus, apžiūrėjome Sakūrų sodą. Ėjome šaligatviu ir išgirdom muziką, pamatėm mašinas išpuoštas balionais ir pastebėjome, kad iš mašinų mums mojuoja abiturientai! Mes irgi jiems šypsojomės ir mojavome. Taip priėjome Žiburio kalnelį. Žygiavome toliau. Sustojom prie Kęstučio  paminklo. Pro esančius žiūronus norėjome pamatyti kuo toliau... Saugiai perėję gatvę, atsidūrėme ant Nemuno kranto. O ten dviejų etnografinių regionų riba. Vieni stovėjome Suvalkijos pusėje, o kiti -  Dzūkijos. Priėjome ir galutinį žygio tašką -  Revuonos parką. Pagal paskaičiuotus žingsnius, nuėjome apie 5 km. Rodos, visai nepavargę nuo ėjimo. Vėl laipiojom, lakstėm, žaidėm, supomės, grojom... Laikas praėjo greitai. Ekskursijos pabaigai užsukome į parduotuvę ,,Maisto prekės‘‘. Dauguma apsilankė ir nusipirko ledų ar kitokių skanumynų.

    Pro autobuso langus matėsi namai, po to miškas ir pagaliau Balbieriškis. Kaip gera sugrįžti namo! Netgi lietus, barbenantis į langą, nesugadino geros nuotaikos. 

    Ugnė Golmanaitė, Gustė Kaščiokaitytė,

3 kl. mokinės