author footer link can be edited or disabled only in full version

Mokyklos istorija

Tiksliai nežinome, kada miestelyje atsirado mokykla. Jos užuomazgos jau galėjo būti 1612m. Evangelikų reformatų Sinodo archyvo medžiagoje minima, kad nuo šių metų miestelyje veikė evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla. Tačiau iš šio laikotarpio, kaip rašo Algimantas Miškinis knygoje „Užnemunės miestai ir miesteliai“ – nėra autentiškų duomenų.

Pirmąkart mokykla minima 1739 m.bažnyčios inventoriaus apraše: „Parapijos mokykla yra namas šalia klebonijos. Namas senas, bet dailus. Reikia taisyti. Mokytojas, dėl kai kurių žmogiškų silpnybių nuo mokyklos yra atsistojęs. Pageidaujamas kitas. Mokina raides pažinti ir skaityti iš katekizmo, kurį šventadieniais kunigas viešai aiškina“.

Tolesnės žinios apie mokyklą randamos tik nuo 1781 m. Algimantas Miškinis toje pačioje knygoje rašo, kad tais metais miestelyje veikė parapinė mokykla, kurią lankė 5 vaikai. Kitais duomenimis, 1781 m. minima 4 skyrių parapinė mokykla priklausė Marijampolės apskričiai, joje mokėsi 7 bajorų bei 6 miestiečių ir valstiečių vaikai. 1820 m. Augustavo vyskupas Marciejevskis šią mokyklą priskyrė prie pavyzdinių, tada dviejuose namuose jau mokėsi 68 berniukai ir 23 mergaitės. Mokomasi buvo oficialiąja lenkų kalba. 1837 m. bažnyčios inventorius rodo, kad mokykla nebeveikė. Kiek laiko ir kodėl- neaišku. Spaudos draudimo metais mokyklos surusintos. Apie jų veiklą konkrečių duomenų neturime. Žinoma, kad slapta daraktorinė mokykla veikė prie kapinių pas Seilių, kuris mokė vaikus lietuviškai rašyti ir skaityti. 1909 m. mokytojas Dvilinskas įsteigė sekmadieninę mokyklą suaugusiems.

Po 1918 m.Lietuvos valstybės atkūrimo pradėtas intensyvus švietimo darbas. 1918-40 m. Balbieriškyje veikė dvi pradžios mokyklos:mokykloje Nr. 1 mokėsi lietuvių vaikai, o mokykloje Nr. 2(chederyje)- žydų vaikai. Pastaroji įkurta 1920 m. Tai vieno komplekto mokykla, išlaikoma savivaldybės lėšomis. Mokytojų darbą apmokėjo Švietimo ministerija.

1934 m. padėti pamatai naujam mokyklos pastatui. .Iškilmingame renginyje, padedant pirmąją pamatų plytą, dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Plytas mokyklai teikė Balbieriškio plytinė, kuri priklausė žydams Šalmanui ir Rozentaliui, langus ir duris-Rudolfo Reinarto stalių dirbtuvės. Vadovavo statyboms inžinierius Lukošaitis.Mokykla buvo statoma pagal Marijampolės apskrities parengtą projektą. Dirbo mūrininkai iš Alytaus. Jiems talkino balbieriškiečiai mūrininkai: Vladas Aleksandravičius, Tomas Lukoševičius, Juozas ir Motiejus Mekioniai, Pranas Laukaitis.Uždarbiavo prie statybų daugelis balbieriškiečių. Statyba kainavo apie 90 tūkstančių litų.Mokykla duris atvėrė 1936 m. rugsėjo 1 d.

Žydų mokyklos medinis pastatas stovėjo netoli sinagogos. Mokyklą išlaikė Balbieriškio valsčiaus savivaldybė, o mokytojams algas mokėjo švietimo ministerija. Mokoma buvo hebrajų kalba, tačiau mokyta ir lietuvių kalbos, nes 4 skyrių kursą baigę žydų vaikai eidavo į lietuvių mokyklą.

1940 m. Balbieriškio mokyklos Nr. 1 šešiuose skyriuose mokėsi 239 mokiniai. Pirmuoju mokyklos vedėju dirbo mokytojas Petras Gabrys.Tėvų komiteto dėka visi neturtingi mokiniai buvo sušelpti vadovėliais ir sąsiuviniais. Mokyklą išlaikė miestelio savivaldybė.1944/45 m.m. mokykloje mokėsi apie 200 mokinių, daugelis iš jų mokyklą nereguliariai lankė dėl skurdo. Mokslui trukdė remontai, tvarkymo darbai, bulviakasis. Pradinių klasių mokinių amžius neretai skyrėsi 3-4 metais 1944-47 m. mokyklai vadovavo Antanas Petraška. 1946/47 m.m. mokykloje mokėsi 334 mokiniai. Dauguma jų (kartais net trečdalis klasės) likdavo antriems metams dėl įvairių priežasčių

Nuo 1947 m. pradžios mokykla pertvarkyta į progimnaziją.Pirmuoju jos direktoriumi buvo Edvardas Kareiva. 1948 m. jį pakeitė Napoleonas Jacunskas, vadovavęs iki 1950 m. , kai mokykla tapo vidurine. 1948/49 m.m. progimnazijoje mokėsi 406 mokiniai. Juos mokė mokytojai- Kamaitytė, Launikonytė, Šiugždinis, Eugenija Šiugždinienė, Bronė Levinskaitė-Sidaravičienė, Laibinis, Kazimieras Tarasevičius, Proškus, Poškuvienė, Onutė Akelaitytė, Danutė Macijauskaitė-Akelaitienė, Puskunigis, Elena Markelienė, Irena Levickaitė, Onutė Seliokaitė ir kt.

Šiuo laikotarpiu mokytojo darbas buvo itin pavojingas. Mokytoja Sidaravičienė pasakojo, kad prieš 1949 m. Velykas visi mokytojai gavo perspėjamuosius, grasinamuosius lapelius, kuriuose buvo rašoma:“Negadinkit Lietuvos jaunimo“. Lapeliai buvo rašyti ta pačia ranka. Kieno tai buvo darbas- gal partizanų ar jų ryšininkų, gal antitarybiškai nusiteikusių žmonių- niekas nesužinojo. O mokytojai jau turėjo mokyti vadovaudamiesi sovietine ideologija. Mokytoja D. Akelaitienė su vyru buvo ištremti, įtarus juos antitarybine veikla.

Nuo 1950 m. progimnazija tapo vidurine mokykla. Gyvuodama iki 2001 m. ji išleido 51 abiturientų laidą. Skaitlingiausia buvo 1976/77 m.m. laida -54 mokiniai.

1951 m. mokykla išleido pirmąją laidą. Mokykloje veikė mokinių komitetas. Jo pirmininku buvo Antanas Abramavičius. Komitetas organizuodavo mokinių konferencijas. Gamtininkų būreliui vadovavo mokytoja Ivanauskaitė ir mokinė Stefa Raguckaitė, literatų –mokytoja Ona Babarskytė ir mokinys Šapalas, istorikų- mokytoja Teresė Labutytė. Šaškių ir šachmatų būrelį įkūrė mokytojas Juozas Liubamirskas. Veikė sporto būrelis ir choras.

Vidurinei mokyklai reikėjo daugiau mokytojų. Dauguma iš jų neturėjo aukštojo pedagoginio išsilavinimo. Jie studijavo neakivaizdiniu būdu, gyveno miestelio gyventojų namuose.

Mokytojos Bronės Sidaravičienės , dirbusios 1946-83 m. nuomone, tikras pedagoginis ugdomasis darbas prasidėjo ir vyko direktoriaujant Sigitui Kvietkui. „Šito Žmogaus pėdos šventos“-sakė nusipelniusi mokytoja. Mokykloje dirbo ir savo talentais atsiskleidė įvairaus išsilavinimo, plačių pažiūrų, darbštūs ir kūrybingi mokytojai: Ona ir Antanas Bazevičiai, Ona Babarskytė, Felicija Matulevičienė, Antanas Kuncevičius, Magdalena Žitkuvienė, vėliau įsijungė pradinių klasių mokytojos Ona Šiškuvienė, Domicelė Šimulienė, Genovaitė Naujalienė, Genė Milašauskienė ir kt.

Apie 1957 metus mokiniams, kurie gyveno toli nuo mokyklos, buvo įrengtas bendrabutis, kuris buvo už bažnyčios(dabar Vilniaus gatvė Nr. 9). Auklėtojomis dirbo mokytojos Felicija Matulevičienė ir Irena Levickaitė. Vėliau bendrabutis perkeltas į medinį pastatą gale stadiono. Jame gyveno tik mergaitės. Auklėtoja dirbo mokytoja Irena Viltrakytė.

1966 m., direktoriaujant Genovaitei Minciuvienei, ant kalno buvo pastatytas naujas mokyklos priestatas su 12 klasių. Į jį persikėlė V-XI klasės. Įrengti kabinetai, tačiau į kūno kultūros ir darbų pamokas mokiniai turėjo bėgioti žemyn. Nebuvo ir aktų salės. Renginiai vyko mokyklos koridoriuje. Nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos. Tualetas-mūrinis pastatas – vienoje pusėje berniukams, kitoje mergaitėms. Žiemą šalta, nes Žemės ūkio mokyklos katilinė buvo nepajėgi apšildyti abi mokyklas „Raudonoje“ mokykloje liko pradinės klasės, biblioteka, nedidelė sporto salė , kuri buvo įrengta panaikinus I aukšto 2 klases .Vienintelis priestato privalumas- visi mokiniai mokėsi vienoje pamainoje.

Naujai įrengtuose kabinetuose nebuvo pakankamai mokymo priemonių. Jas centralizuotai teikdavo rajono Švietimo skyrius arba pirkdavo kolūkis už nesuskaičiuojamas mokinių talkas.

Artėjo 1988-ieji. Lietuvoje susikūrė Persitvarkymo Sąjūdis. Jo grupė veikė ir mokykloje. Artėjo posūkis Lietuvos istorijoje.

Mokyklai nuo 1987 m. vadovavo Regina Keblienė. Mokomajame auklėjamajame darbe didelis dėmesys buvo skiriamas abipusiam mokytojo ir mokinio supratimui, individualiam darbui su mokiniais ir jų tėvais, doroviniam ir darbiniam auklėjimui.

1997 m. mokyklos direktorė Regina Keblienė išėjo į užtarnautą poilsį. Konkursą laimėjo ir direktoriumi tapo Stasys Valančius, kuris mokyklai vadovauja iki šiol.Tais metais mokykloje dirbo 30 mokytojų ir 3 vadovai. Pedagogų kvalifikacija buvo gana aukšta- iš 21 atestuoto- 2 mokytojai metodininkai, 18 vyresniųjų mokytojų ir 1 ekspertas.

1999/2000 m. mokyklą baigė tik 3 abiturientai, o paskutiniąją , 51 laidą-5. Todėl nuo 2001/02 mokslo metų mokykla pertvarkyta į pagrindinę. Mokiniai vis dar mokėsi 4 pastatuose: raudonoje mokykloje- pradinukai, ant kalno-5-10 klasės, darželio pastate- pirma klasė, o dirbtuvės buvo pastate prie senosios mokyklos.

Netekusi vyresniųjų klasių mokykla nestovi vietoje, greitai reaguoja į gyvenimo pokyčius, netikėtus tikrovės iššūkius, kintančios visuomenės poreikius, todėl 2002 metais aktyviai įsijungia į MTP (Mokyklų tobulinimosi programos) I etapą. Mokytojų komanda (Irena Liutkevičienė, Danutė Petraškienė, Reda Valančienė) ir mokyklos direktorius Stasys Valančius dvejus metus mokėsi patys ir savo idėjomis dalijosi mokyklos bendruomenėje,skatino kaitą savo mokykloje.

2004 m. rugsėjį mokyklos bendruomenė persikelia į naujai renovuotas žemės ūkio mokyklos patalpas. Mokytojai dirba aktyviaisiais mokymo metodais,dalijasi patirtimi su kitomis mokyklomis,užmezgama ir kuriama nauja bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra .Svarbus vaidmuo tenka ir mokyklos vadovams, kurie palaiko mokytojų iniciatyvą, skatina ir įgyvendina pokyčius mokykloje, telkia besimokančios mokyklos bendruomenės pastangas, todėl 2006 metų pavasarį, laimėjusi ŠMM skelbtą konkursą,vienintelė rajone Balbieriškio pagrindinė mokykla įsijungia į BMT (Besimokančiųjų mokyklų tinklų) modelio kūrimo veiklą. 42 Lietuvos mokyklos įvairiomis formomis ir būdais bando rasti problemų sprendimus,suteikia viena kitai naujų idėjų,kuria palankią naujovių įgyvendinimo aplinką.

2008 m.rugsėjį visi mokyklos mokytojai 5 klasėje pradeda dirbti pagal atnaujintas Bendrąsias programas, mokytoja metodininkė R.Valančienė,aktyviai dalyvavusi MTP ir BMT projektų veikloje,tampa lektore-konsultante ir skleidžia UT naujoves rajono ir šalies mokytojams. BMT idėjų mugėje įvertintos mokytojų pastangos -detaliųjų ciklo teminių planų idėja- pripažinta geriausia ir apdovanota ŠMM prizu.Visi mokykloje pagal atnaujintas BP 5 klasėje dirbantys mokytojai gauna po nešiojamąjį kompiuterį ir 6 multimedia aparatus. Mokyklos patirtis publikuojama ne tik spaudoje bet ir 3 leidiniuose: ‘Mus sujungė MTP“, “Septynios sėkmės istorijos“ , ,,Mums taip patiko“. 2009 mokslo metais startavo tolimesnis BMT-2 projektas. Mokyklos komanda toliau pakviesta dalyvauti projekte jau kaip konsultantė, galinti padėti kitoms rajono ir šalies mokykloms spręsti kylančias ugdymo problemas.

2009/2010 mokslo metais mokykloje mokėsi 142 mokiniai, dirbo 24 mokytojai. Dauguma iš jų- beveik visą savo gyvenimą paskyrę šiai mokyklai ir išugdę ne vieną balbieriškiečių kartą.Tai mokytoja ekspertė Elvyra Kalinkevičienė, mokytojai metodininkai Irena Liutkevičienė, Juozas Muliauskas, Gražina Adamukaitienė, vyresnieji mokytojai Albina Marčiukaitienė, Ona Juozokienė, Julė Muliauskienė, Marė Vaitkevičienė, Rymantas Vitas Sidaravičius ir kt. Džiugu, kad didelė dalis mokytojų yra baigę šią mokyklą: Gražina Antanavičienė, Ramutė Švedienė, Irena Petraškienė, Ona Žvirblienė ir pasirinkę sunkų, tačiau reikalingą mokytojo kelią.

Mokyklai priklauso ir 1956 m. įkurtas vaikų darželis, 2004 m. tapęs ikimokyklinio ugdymo skyriumi. Jam vadovauja Aldona Grebliauskienė.

2012 m. balandžio mėn. pirmą kartą mokyklos istorijoje išbandytas elektroninis dienynas, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. jis pakeitė buvusius  senuosius dalykų popierinius dienynus.

2012 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuota Kunigiškių pagrindinė mokykla ir ji prijungta prie Balbieriškio pagrindinės mokyklos.

Nuo 2013-09-01 d. abi mokyklos tapo viena Balbieriškio pagrindine mokykla. Kunigiškiuose liko tik pradinio ugdymo skyrius.

Ryškūs mokinių laimėjimai sportinėje veikloje. Mokyklos badmintonininkai daugkartiniai respublikinių turnyrų ir respublikinių badmintono taurės varžybų prizininkai ir nugalėtojai. 2013 m. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio varžybose tarp miesto ir kaimo mokyklų iškovota antra vieta. Ženklūs krepšininkų ir jaunųjų futbolo laimėjimai rajoninėse, zoninėse varžybose.

Eilę metų mokyklą dalyvauja tarptautinės nacių ir sovietinio režimų nusikaltimams įvertinti komisijos veikloje.

2013 m. gegužės 29 d. mokykloje įregistruotas I Prienų rajone Tolerancijos centras. Pagrindinė jo veikla ugdyti ir puoselėti žmogaus teisių kultūrą, profesionaliai ir efektyviai organizuoti mokymą apie totalitarinius režimus, kūrybingai taikant pažangiausias švietimo programas įamžinti nacių ir sovietinio okupacinių režimų aukų atminimą.

2013 m. gruodžio mėn. mokykla tapo UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo nare.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1-osios Prienų r. Tarybos sprendimu uždarytas Kunigiškių pradinio ugdymo skyrius.

2016 m. atidaryta antra ikimokyklinio ugdymo grupė.

 

Mokyklos istorijos santrauką parengė mokytojai Ona Juozokienė, Rymantas Vitas  Sidaravičius

 ir mokyklos direktorius Stasys Valančius