Papuošk eglutę savo rankų darbo papuošalėliais
- Informacija
- Kategorija: 2019/2020 m.m.
- Paskelbta: 2019 Gruodis 12, Ketvirtadienis 14:59
- Autorius Super User
- Peržiūros: 368
Mūsų mokyklos trečios klasės mokiniai lankėsi Alytaus kraštotyros muziejaus edukaciniame užsiėmime ,,Veltinukai“. Dalyvaudami pamokoje netradicinėje aplinkoje, kurioje pagilino mokėjimo mokytis, pažinimo, komunikavimo kompetencijas.
Edukacinės pamokos pradžioje edukatorė įdomiai papasakojo apie vilnos nukeliaujamą kelią: kodėl ir kaip ji veliasi, kalbėjo apie vėlimo būdus, priemones bei įrankius. Vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Pasak legendos, pirmas veltas kilimas atsirado Nojaus laive. Avys, plaukusios šiame laive, buvo suvarytos į labai mažus gardus. Vilnos nuo jų šonų krito ant grindų, drėko, buvo trypiamos ir vėlėsi po kanopomis. Kai avys paliko laivą, ant grindų liko gulėti šiltas vilnonis kilimas. Bet tai tik legenda. Archeologai pirmų veltų gaminių atsiradimą datuoja VI – V a. pr. m. e. Surinkę laukinių gyvūnų, kai jie šeriasi, vilną senovės babiloniečiai gamino pirmuosius primityvius rūbus, ir tik praėjus keliems amžiams išmoko verpti, austi, megzti. Gal todėl senovės užrašuose Babilonas reiškė „vilnos šalis“, na, o seniausia vilnonė medžiaga rasta Egipte. Jau tuomet vilna buvo vertinama kaip didžiausia brangenybė ir vertybė. Biblijoje parašyta: „Ėriukas jums parūpins drabužius“. vilna yra medžiaga, kuriai nuo senų laikų suteikiama pirmenybė lyginant su kitomis medžiagomis – juk iš jos buvo galima megzti šiltus drabužius, pledus, kilimėlius. Vilna buvo ir kaip piniginė valiuta. Netgi valdovai skatino savo pavaldinius auginti avis ir plėsti vilnos pluošto apdirbimą.
Kaip tikra gamtos dovana vilna dėl išskirtinių savybių išlieka pirmoje vietoje ir iki šių dienų. Jau daugiau nei du tūkstančius metų žmogui ji yra nepamainoma apsauga nuo šalčio. Senovės žmonės gydė įvairias ligas naudodami skirtingų gyvūnų vilną. Ji buvo, yra ir bus svarbi lietuvių buityje. Avelėms per Kūčias – išskirtinis dėmesys. Jeigu namus aplankydavo Kūčių senelis, jis žerdavo saują visokių grūdų krikštasuolės kertėn, sakydamas burtažodžius ,,Ščiunebrūkšt, avinėli, čia ne mūsų avinėlis‘.
Šiandien viena iš seniausių tekstilės rūšių – vilnos vėlimas – vėl tapo labai madingas: pusiau užmirštas amatas paskutinį dešimtmetį atgimė. Mokiniai pamatė, ką gražaus ir praktiško galima pasigaminti iš vilnos. Vėliau, susipažinę su įdomiu vilnos vėlimo amatu ir pasitelkę fantaziją, mokiniai nusivėlė žaisliuką
Kalėdų proga – obuoliukas. Tam tikslui reikėjo nedaug priemonių: vilnos, vandens, muilo, siūlo ir specialios adatos, miklių rankų ir daug kantrybės. Rankų gamybos žaislai spinduliuoja šilumą, kurios neturi jokie, net ir patys gražiausi pirktiniai žaisliukai. Praktinės edukacinės pamokos metu mokinių rankose švelnus, lengvas šiltos vilnos pluoštelis, kruopščiai ir kantriai triūsiant virto žaviu stebuklu.Trečiokai turiningai praleido laiką, gamindami vėlimo būdu kalėdinį žaisliuką, kuriuo papuoš kalėdinę eglutę ir pradžiugins savo artimiausius žmones.
Klasės bendruomenė dėkoja mokyklos administracijai už galimybę dalyvauti edukacinėje prasmingos veiklos pamokoje.
Mokytoja Ramutė