Mono spektaklis jaunimui ,,Seen“ Prienų kultūros centre
- Informacija
- Kategorija: 2019/2020 m.m.
- Paskelbta: 2019 Lapkritis 15, Penktadienis 18:42
- Autorius Super User
- Peržiūros: 306
Alytaus miesto teatras kaskart vis plačiau atveria duris jaunam žiūrovui. Šiandien teatras prabyla aktualia kalba, domisi šalia esančiu žmogumi, jo problemomis, prisiliečia prie socialinių stigmų.
Lapkričio 15 dieną Prienų rajono vyresniųjų klasių moksleivius režisierė Andra Kavaliauskaitė pakvietė į atvirą, jautrų ir intymų spektaklį „Seen“, kalbantį apie kūno kultą visuomenėje ir iš to kylančias problemas. Bulimija, anoreksija šiandien labiausiai kamuoja paaugles, tačiau šios ligos apima ir vaikinus. Specialistai teigia, kad tai trečia pagal dažnumą tarp paauglių pasitaikanti lėtinė liga. Šis spektaklis – muzikos, judesio, mados ir teatro sintezė. Pasak režisierės ,, Net nežinau, ar tai spektaklis. Bet ir ne koncertas. Todėl ir pavadinome vlogo kūrimu gyvai. Tai veikiau atviras, nuogas pokalbis. Jame pagrindinė užduotis – nevaidinti. Nekurti personažo, nes Ūla (pagrindinė herojė) yra kiekviena iš mūsų. Ir tokių Ūlų vien Lietuvoje šimtai tūkstančių.“
„Seen“ – kiekvienam, besinaudojančiam feisbuko paskyra, atpažįstamas žodis. Jis liudija, kad tavo išsiųsta žinutė buvo perskaityta, tačiau į ją nesureaguota. Paauglių žodžiais tariant – „praignoruota“. Neretai atviriausius pasakojimus vienas kitam draugai išrašo naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Dažnas pirmąjį „myliu“ išsiunčia žinute ar garso įrašu. Arba vienas iš draugų atvirai papasakoja, kad jaučiasi blogai ir norėtų pasikalbėti, tačiau vietoj nuoširdaus kvietimo susitikti pamato „seen“. Ir tuomet tas „seen“ būna labai nelaukiamas ir itin skaudus. Jis tolygus išdavystei. Antausiui. Jis priverčia vaizduotę kurti įvairiausius ignoravimo scenarijus, žinoma, retai atitinkančius tikrovę.
Spektaklyje dalyvavo mūsų mokyklos 8-10 klasių mokiniai. Neatsitiktinai į spektaklį vykome Tolerancijos dienos išvakarėse. Manau, kad pažiūrėję spektaklį, dauguma mokinių suprato, kad „Seen“ vyksta ne tik virtualioje aplinkoje. Pakanka pasižiūrėti į gatvėje vykstančius eksperimentus. Pro gulintį žmogų neretas praeina net nežvilgtelėdamas, ir tai yra „seen“, tik jau realiame gyvenime. Kartais vienas „seen“ gali būti lemiamas. O tada išgirstame: „Kaip aš nepastebėjau? Aš maniau, kad tik juokavo. Aš nesitikėjau, kad tai rimta. Neatsakiau, nes skubėjau, nemaniau, kad viskas taip pasisuks.“ Šiandiena – laikas, kai kalbėti apie jausmus gėda, o išsipasakojimas tesulaukia „seen“. Tikėkime, kad rytojus – laikas, kai kalbėti apie jausmus bus ne gėda, o atvirumas sulauks apkabinimo ir nuoširdaus pokalbio. Kad ir emoji kalba. Svarbiausia – sureaguoti į tą, kuriam tą akimirką esi reikalingas.
Mokytoja Reda