NUO KLEVŲ DEGANČIAIS KELIAIS Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ
- Informacija
- Kategorija: 2019/2020 m.m.
- Paskelbta: 2019 Spalio 06, Sekmadienis 17:04
- Autorius Super User
- Peržiūros: 363
Yra žmonių, kuriems visada atrodo, kad aplinkui viskas be galo įdomu, nes nežinoma. Tokie yra mūsų mokyklos mokytojai. Mokytojo dieną mes skyrėme Mažajai Lietuvai, tam įdomiam Lietuvos regionui, kuris ir atskiru regionu pripažintas neseniai.
Išvažiavome anksti, dar net nešvito. Bet kai prasidėjo šviesus rytas, negalėjome atitraukti akių nuo abipus Nemuno degančių klevų. Nebijome, kad grasinantys ankstyvi šalčiai užgesins tokį grožį – mes jį jau išsisaugojome savo širdy.
Ar esame girdėję Šojaus pavardę? Jis – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Jis – žmogus, išmokęs lietuvių kalbą ir susidomėjęs lietuvių papročiais. Klausaisi ekskursijos vadovės Živilės įdomaus pasakojimo ir dar kartą įsitikini, kiek daug gali padaryti vienas žmogus,
Važiuojame į Rusnę. Kas tai – sala? Bet kai išgirstame, kad ji kiekvienais metais vis didėja – nereikia nei žemės drebėjimų – dar kartą apstulbsti, kokia nepakartojama gamta. Ne visi buvome matę užliejamas pievas. Dabar jau suprantame, kiek vandens ten būna per potvynius. Svarstėme, ar mes norėtume gyventi vis atskiriami nuo visos Lietuvos: ir nieko nepadarysi – Nemuno nesustabdysi. Kiekvienas savo sprendimą tyliai paslėpėme savyje.
Mingė – vieta, pilna laivų laivelių, išpuoselėtų sodybų, bet labai ryškiai pajutome – vasara praėjo, beveik visur tuščia. Ne bėda - kitais metais galima į čia atplaukti iš Nidos.
Dar ryškiau pajutome rudens dvelksmą Ventės rage. Į didžiąją gaudyklę priskridę nematyti maži paukščiukai apstulbino – kur jiems, tokiems mažiems ir silpnučiams, skristi! Bet kai išgirdome, kad mūsų kregždutės žiemoja Pietų Afrikos Respublikoje, nurimome. Viskas gerai. Gamta žino viską.
Graži kelionė į mažiau pažįstamą Lietuvos kampelį paliko širdyje daug labai gerų jausmų. Dėkojame mūsų mokyklos Metodinei tarybai, jos pirmininkei mokytojai Redai, kuri visada jaučia, ko visai mokyklos bendruomenei reikia. Ačiū. Gamta atgaivino, paaugino mus, o dabar savo darbą skirsime nuostabiausiam gamtos kūriniui – augančiam žmogui.
Mokytoja Irena