author footer link can be edited or disabled only in full version

2013–2014 m.m.

Ne reklamai – iš širdies

Nacionalinio diktanto diena – savita, kelianti žmonėms visokių jausmų. Vieni žiūri skeptiškai, nenorėdami ar neišdrįsdami rašyti,  kai to nėra reikalaujama, kiti pyksta, kad kalbininkams nosinės raidės žodžio šaknyje – nuostabus dalykas. Treti apskritai viską supaprastintų: nei sunkiai mokytis, nei nervintis, kad esi neraštingas – kaip parašei, taip ir gerai. Negi nesupras... Supras. Žinutes rašome puskalbe –  ir tarsi viskas gerai.  Gal ir gerai, kol negalvoji...

Bet yra dar viena žmonių grupė, kuriems svarbu parašyti teisingai, kuriems kablelis ten, kur jis turi būti padėtas, ir turi būti padėtas. Tokio žmogaus orumas neleidžia rašyti kitaip.

Ačiū visiems, mūsų mokykloje rašiusiems Nacionalinį diktantą. Jaudulys ir didžiulis noras parašyti kaip galima geriau – nuostabi savijauta, leidžianti save vertinti, teisinti, gal ir smerkti. Visi jausmai geri, visi – iš širdies.

Ar nepadarėme klaidų? Gal ir padarėme. Klysti yra žmogiška. Svarbu – turime galimybę pasitaisyti, norime pasitaisyti. Tai yra svarbiausia. {akgallery}

 Lietuvių kalbos mokytoja Irena Liutkevičienė