Sveikatos ugdymas

Informacija

Kategorija: Sveika mokykla

Paskelbta: 2019 Gegužė 13, Pirmadienis 19:03

    Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos atliekant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje: padidėja širdies susitraukimo dažnis, parausta veido oda, suintensyvėja kvėpavimas ir prakaitavimas.

    Judėjimas, fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis. Į darbą daugelis važiuoja automobiliu, namie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ir dažnai juda tik tiek, kiek reikia pavaikščioti po namus. Toks gyvenimo būdas nėra fiziologiškai būdingas žmogui, todėl nenuostabu, kad labai didėja sergamumas dėl fizinio pasyvumo atsiradusiomis ligomis.

     Fizinio aktyvumo poveikis suaugusiems asmenims

     Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus aerobinis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, pagerina bendrą savijautą, o kai kurios fizinio aktyvumo rūšys yra naudojamos lėtinių ligų gydymui:

• sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
• palaipsniui sumažėja padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu;
• sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei padidėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y. sumažėja rizika susirgti ateroskleroze;
• pagerėja kraujagyslių endotelio funkcija, išsaugomas kraujagyslių elastingumas, pagerėja mikrocirkuliacija;
• pagerėja kraujo apytaka smegenyse, kas ypač svarbu protinį darbą dirbantiems asmenims;
• gerėja audinių tolerancija gliukozei ir didėja jautrumas insulinui, todėl fizinis aktyvumas gali būti naudojamas kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktikos ir gydymo priemonė;
• padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis (gyvenimo būdo korekcija, mitybos keitimu) tinka kompleksinei nutukimo terapijai;
• tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą – osteoporozę ir osteopeniją;
• fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai;
• fiziniai pratimai mažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais (storosios žarnos ir krūties);  fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą, didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams; tuo pačiu sumažina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis;  palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amžiumi lėčiau mažėja raumenų masė, jėga ir ištvermė;  palaiko sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą; mažina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze.

 Fizinio aktyvumo poveikis vaikams ir paaugliams:

 Stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus;

• Gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų;
• Tobulina dar neišvystytą organizmo termoreguliaciją;
• Didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams;
• Teigiamai veikia visas raumenų grupes;
• Formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinama jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija ir pusiausvyra;
• Mažėja streso hormonų lygis kraujyje, o tai ypač aktualu vyresnių klasių moksleiviams;
• Daugiau sunaudojama energijos, sumažėja vaikų nutukimo pavojus;
• Gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose;
• Gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
• Didinamas didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės tonusas – didėja protinis darbingumas;
• Gerėja miegas;
• Didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
• Gerėja gebėjimas bendrauti ir socialinė vaikų adaptacija.

 Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad: pasaulyje viena svarbiausių vis didėjančių lėtinių susirgimų prevencijos priemonė yra pakankamas ir reguliarus fizinis aktyvumas; daugiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis už minimalų rekomenduotiną 30 min. vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą kasdien; daugiau nei 30 proc. Vakarų Europos gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to šis skaičius kasmet vis didėja; žmonėms, kurių fizinis aktyvumas yra mažesnis už minimalų rekomenduotiną fizinį aktyvumą, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,5 karto.

                      Stiprinant sveikatą fiziniu aktyvumu būtina atsižvelgti į šiuos ypatumus: nesivaikyti maksimalių krūvių (varžybų), bet siekti judėjimo džiaugsmo; nesivaikyti labai gero fizinio parengtumo; skatinti kiekvienam žmogui norą judėti bei padėti pasirinkti jiems įdomią judėjimo formą; nuosekliai didinti fizinio krūvio apimtį, o ne intensyvumą; nustatyti slenkstinius, t. y. pradinius galimus ir sveikatą stiprinančius krūvius; atlikti kuo daugiau pratimų, kurių metu dirba daug raumenų grupių; labiau skatinti dinaminį raumenų darbą; tinkamai derinti darbą su poilsiu; nuolat atnaujinti fizinius pratimus (siekti, kad pratybos būtų įdomios); nedaryti didelių pertraukų, nes dažnas darbingumo gerėjimas ar blogėjimas gali reikalauti iš organizmo papildomų pastangų; parinkti mitybą, atitinkančią judėjimo kiekį.