Tolerancijos ugdymo centras

Informacija

Kategorija: Tolerancijos ugdymo centras

Paskelbta: 2014 Rugsėjis 25, Ketvirtadienis 16:35

Rugsėjo 23 - ąją mokyklos Tolerancijos centro vadovas Vitas Rymantas Sidaravičius pakvietė mokyklos bendruomenę prasmingai paminėti Lietuvos žydų genocido dieną, šiais metais skirtą Balbieriškyje gyvenusių žydų atminimui. Minėjime taip pat dalyvavo Prienų rajono administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, Balbieriškio seniūnė Sigita Ražanskienė, parapijos klebonas Remigijus Veprauskas, miestelio kultūros centro atstovai.

Balbieriškio LKC direktorės Neringos Garmuvienės žydų kalba atliekama daina "Shalom Aleichem", nuskambėjusi renginio pradžioje, visus nuteikė rimčiai, susikaupimui, gilesniam pamąstymui. Ekrane pasirodžius užrašui "Atminties kelias", devintokas Meinardas žydų žvakidėje - menoroje - uždegė žvakelę. Visi sustojome tylos minutei...

"Žydų tauta - Dievo išrinktoji tauta, kuri pirmoji pasirinko vieno Dievo religiją, kurios išminčiai parašė pirmąją Biblijos dalį, kuri davė pasauliui Kristų, Mariją, daugybę mokslininkų, verslininkų, kitų garsių žmonių. Kodėl taip atsitiko šiai tautai?! Gal žydų teiginys "Dievas pasirinko tik jų tautą" kėlė aplinkinių tautų nepasitenkinimą, vėliau peraugusį į neapykantą šiems žmonėms?!" Tokiais žodžiais pradėjo savo įtaigų pasakojimą mokytojas V. R. Sidaravičius, pasinaudodamas unikalia vaizdo ir garso medžiaga, kurios dalį parsivežė iš Jeruzalės archyvų "Yad Vachum". Šiurpą kėlė dainos "Rytojus priklauso tik man" įrašas. Tai gimstančio fašizmo ir artėjančios žydų katastrofos pradžia. 1931 m. vienoje Bavarijos kavinėje skamba gražaus šviesiaplaukio jaunuolio, apsirengusio fašistine uniforma, švelnus balsas. Dainos metu balsas ir veido išraiška keičiasi, įsijungia būgnų tratėjimas. Vienas po kito pritardami stojasi civiliai ir fašistine uniforma apsirengę žmonės. Daina tarsi pavirsta fašizmo simboliu, kad pasaulis priklauso tik vokiečiams, kad kitoms tautoms, jų tarpe ir žydams, Vokietijoje vietos nėra. Netrukus tai tapo žiauria realybe.
      Prasidėjo II-asis pasaulinis karas. Skaidrėse stebėjome pirmuosius žydų žudynių vaizdus Lietuvoje. Labiausiai domino įvykiai Prienų krašte ir Balbieriškyje. Čia, Balbieriškyje, gyveno daug žydų, jie turėjo savo pramonę, verslus, tradicijas, papročius, bendravo su lietuviais. Devintos klasės mokiniai Gerda Trakymaitė, Ernesta Kurapkaitė, Mantas Banevičius, Meinardas Urmelevičius, septintokė Laura Charbakaitė, mokytoja Janina Grigutienė pasakojo apie žydų mokyklą, sinagogas, pirtį, kapines, apie lemtingus 1941 - ųjų metų įvykius. Nepriklausomybės metais keturmetę žydų mokyklą lankė apie 80 mokinių, dirbo 2 mokytojai. Pamokos vyko hebrajų kalba. Baigę šią mokyklą, žydų vaikai toliau mokėsi su lietuviais jų mokykloje, kartu dalyvavo įvairiose miestelio šventėse.Be mokyklos, žydai miestelyje turėjo dvi sinagogas. Jų statyboje dirbo ir apie 20 lietuvių. Plytas sinagogai teikė garsi Šalmano Rozentalio plytinė, žvyrą per Leibaus kalną vežė iš Peršėkės paupio. O už Leibaus kalno buvo žydų pirtis, sumūryta iš labai patvarių to paties Rozentalio plytinės plytų. Įdomu, kad žydai prausdavosi penktadieniais po pietų: vieną savaitę vyrai, kitą - moterys.

Prie Nemuno, Bišiurkėje , buvo žydų kapinės. Žmonės čia laidoti nuo 1860 m. iki lemtingųjų, virtusių tragedija,- 1941- ųjų. Pirmąją karo dieną apie 14 valandą į Balbieriškį įvažiavo lengvasis vokiečių tankas. Iš jo besižvalgantis vokietis automato serija mirtinai sužeidė trisdešimtmetį žydą stalių Dramblatą. Nei raudanti žmona, nei kiti žydai dar nenujautė, kas jų laukė tą baisiąją vasarą. Jau kitą savaitę visi miestelio žydai buvo suregistruoti, viršaičio nurodymu sužymėti jų namai, uždarytos parduotuvės, įvesta komendanto valanda. Žydams uždrausta vaikščioti gatvėmis, bendrauti su lietuviais, įsakyta prie drabužių prisisiūti geltonas Dovydo žvaigždes. Rugpjūčio mėnesį grupėmis žydai vyrai pėsčiomis išvaryti į Prienus, į buvusias Lietuvos kariuomenės Kęstučio pulko kareivines. Išvarius iš Balbieriškio vyrus, po kelių dienų vežimais pradėtos vežti moterys, vaikai, net invalidai. Kai kurias moteris su vaikais varė pėsčias. Ne vienas balbieriškietis miestelio aikštėje matė pilnus išgąsčio žydų žvilgsnius, girdėjo aimanas...

Kas atsitiko su žydais Prienuose? Ten, kartu su Prienų, Birštono, Jiezno, Stakliškių žydais, neturėdami maisto, sausakimšai sugrūsti,  tik Aukščiausiojo malonės galėjo tikėtis niekuo nekalti žydų tautybės žmonės. Deja, naikinimo mašina jau buvo užsukta. Rugpjūčio 25 - ąją savisaugininkai, atrinkę stipriausius vyrus, išvarė juos už kareivinių kasti dviejų duobių. Šios duobės turėjo tapti bendru, galima sakyti gyvu, žydų kapu. Rugpjūčio 26- ąją apie 11 valandą į Prienus atvažiavo du dideli sunkvežimiai iš Kauno, pilni ginkluotų skrajojančio Hamano būrio ginkluotų vyrų. Visas miesto gatves apstojo ginkluoti vietos savisaugos būrio žmonės. Netrukus atsivėrė vartai ir iš kareivinių išėjo pirmoji myriop pasmerktų žydų grupė. Juos varė iškastų duobių link. Pirmoji grupė dar nebuvo nuėjusi į žudymo vietą, kai ta pačia kryptimi pasirodė ir antroji grupė. Staiga pasigirdo kulkosvaidžių ir automatų tratėjimas, šautuvų poškėjimas. Antrosios grupės žmonės, esantys dar kelyje, išsigandę gulė ant žemės, bet savisaugininkai įsakė jiems eiti tolyn. Vieną po kitos varė vis naujas žydų grupes: vyrus, moteris, vaikus. Žmonių gyvybės geso be jokios pertraukos...

Balbieriškyje gyvenusios žydų bendruomenės atmintis įprasminta  Jeruzalės Smiltainio plokštėse. Šiandieniniame Izraelyje kaupiama Europoje išžudytų žydų bendruomenių vardai, pavardės. Klausytojus ypač sukrėtė vaizdai iš švieselėmis virtusių Vaikų, Vaikų vardų salių pristatymo. Marijos Krupovec ir Vilniaus simfoninio orkestro atliekamos dainos "Friling" įrašas tapo atminimo visiems nužudytiems Lietuvos ir mūsų miestelio žydams simboliu.

Renginio pabaigoje atminimo ir padėkos žodžius pasakė mokyklos direktorius Stasys Valančius ir Prienų administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Greta stovinčios Lietuvos ir Izraelio vėliavos simbolizavo ne tik netektį, bet ir abiejų tautų ateitį. Skambant kultūros centro ansamblio dainai apie Lietuvą,  minėjimo dalyviai apžiūrėjo mokytojos Onos Žvirblienės paruoštų mokinių piešinių parodą "Daugiatautės Lietuvos praeitis paliko pėdsaką šiandienos aplinkoje". Kiti išvyko uždegti žvakeles prie paminklinio akmens  Prienuose. Pritardami Tolerancijos centro vadovo V. R. Sidaravičiaus nuomonei, viliamės, kad ir Prienuose atsiras skulptūra žydų tragedijai atminti.

mokyklos mokytoja Janina Grigutienė