Kaip bendrauti su vaiku apie KORONAVIRUSĄ? Patarimai tėvams

Pasikalbėkite su vaiku apie virusą

Papasakokite, koks tai virusas, kodėl geriau nekontaktuoti su draugais, dažniau plauti rankas, rečiau eiti į parduotuvę, čiaudėti ar kosėti užsidengus burną.
Viską papasakokite vaikui suprantama kalba, neišsiplėskite, negąsdinkite vaiko (nesakykite, kad viskas yra labai pavojinga, daug žmonių numirs ir panašios informacijos).
Akcentuokite tai, kad daug žmonių rūpinasi ir saugo, kad daugybė žmonių padeda sergantiems koronavirusu. Tai puiki galimybė parodyti vaikams, kad kai kažkas blogo nutinka, daug žmonių atskuba į pagalbą.
Kantriai atsakykite į vaiko užduodamus klausimus. Pastebėkite, išgirskite ir supraskite vaiko mintis, jausmus ir reakcijas. Leiskite jiems žinoti, kad jų susirūpinimas ir klausimai yra geri, reikalingi bei svarbūs.
Būkite pasiruošę pakartoti informaciją kelis kartus. Kai kuriuos faktus gali būti nelengva suprasti ir priimti. Kai užduoda tą patį klausimą keletą kartų, vaikas prašo mūsų nuraminti jį ar ją.
Jei vaikas apie virusą kalbėtis nenori - neverskite jo!

Kurkite emocinį saugumą

Kritinių situacijų metu labai svarbus emocinis saugumas. Vaikas apie įvykį prisimins ne konkrečius aspektus, o tai kaip jis jautėsi, kaip jautėsi jo artimieji, supanti aplinka.
Kūno kalba ir mūsų veiksmai turi atitikti žodžius, kuriuos sakome. Negalima sakyti vaikui, kad viskas yra gerai, bet tuo pačiu važiuoti į parduotuvę, nusipirkti 2 vežimėlius prekių, o vėliau užsidaryti namuose. Kai vaikas pastebi, kad tarp tėvų kūno kalbos, patiriamų emocijų ir žodžių yra neatitikimas, pajaučia nerimą, nesupranta kodėl tėvai meluoja, kelia klausimą ar galima jais pasitikėti. Tokiose situacijose svarbu pasakyti, kaip jautiesi, papasakoti apie tai, kas vyksta aplinkoje (pvz.: „Man tikrai neramu dėl to, kaip mes gyvensime ateinančiais mėnesiais, bet aš, tėvelis ir kiti aplinkos nariai, pasistengs padaryti viską, kad ši situacija kuo greičiau išsispręstų“.
Kalbantis galima priminti vaikui neigiamą patirtį, kurią esate išgyvenę anksčiau ir aptarti, kaip viskas išsisprendė, kas joje buvo gero. Svarbu patikinti, kad vaikas yra saugus: „Mes susitvarkysim“.

Pasistenkite atrasti pozityvių dalykų

Nors susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, negalima eiti į žaidimų aikšteles ir darželį, tačiau galbūt galima daryti dalykus, kuriuos norėjote padaryti anksčiau, bet negalėjote? Pvz., galite skirti daugiau laiko žaidimui su vaiku, knygų skaitymui, hobiams, generaliniam namų tvarkymui, filmų žiūrėjimui, skirti laiko sau, šeimos nariams, pokalbiams su vaiku. Vaikas matydamas tėvų pozityvumą (pvz.: „Aš taip senai norėjau išsikepti bandelių kartu su tavimi, puiku, kad dabar tai galėsime padaryti“) mokysis tinkamai reaguoti, mažiau nerimaus.

Ribokite medijos prieinamumą

Neleiskite vaikams žiūrėti per daug TV laidų, kuriose rodomi gąsdinantys vaizdai. Panašaus pobūdžio pasikartojantys vaizdai gali trikdyti, kelti baimę ir nesaugumo jausmą.

Laikykitės rutinos

Kelkitės įprastu laiku, pusryčiaukite, pietaukite, vakarieniaukite, eikite miegoti tada kuomet įprastai einate. Elkitės taip kaip visada. Kuo daugiau rutinos ir kuo viskas įprasčiau tuo ramiau vaikas jausis.

Skirkite laiko buvimui su vaiku

Prisijunkite prie vaiko žaidimo. Žaiskite taip, kaip nori vaikas.
Sportuokite (pritūpimai, pašokimai, kliūčių ruožai namuose ir pan.). Aktyvi veikla ypatingai svarbi, kadangi: padeda išlieti susikaupusią energiją, stiprina imuninę ir nervų sistemas, vaikas tampa ramesnis, skatina laimės hormonų gamybą ir dažniausiai patinka vaikui.
Įtraukite vaiką į namų ruošos darbus.
Žaiskite „Tylos karalių“.
Siųskite video žinutes asmenims, kurie jums rūpi.
Supažindinkite vaiką su savo vaikystės žaidimais.