author footer link can be edited or disabled only in full version

Sveikatos ugdymas

Ką turime žinoti apie cukrinį diabetą?

Metai iš metų balandžio 7 d. minima kaip Pasaulinė sveikatos diena. Ši diena kiekvienais metais skiriama skirtingai temai, o šių metų tema – diabetas.

Cukrinis diabetas yra viena iš aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai lėtinė liga, kuria sergant organizmas negamina insulino arba jo gamina nepakankamai, todėl gliukozės kiekis kraujyje padidėja. Diabetu susergama ir tuomet, kai insulino organizmas gamina pakankamai, tačiau sutrinka jo veikimas organizmo audiniuose. Skiriami du diabeto tipai.

Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Neseniai pasiekta insulino tiekimo naujovių kitais būdais. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams.

Antro tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Žmonės, sergantys šia liga, negali panaudoti insulino, nors ligos pradžioje organizme jo esti net per daug. Kartais susirgę žmonės pagerina savo sveikatą dieta ir mankšta. Tačiau dažniausiai prireikia antidiabetinių tablečių ar insulino. II tipo liga vargina daugiau kaip 90 procentų visų (246 mln.) pasaulyje sergančiųjų diabetu.

Tiek pirmo, tiek ir antro tipo diabetas yra sunki liga, kuria gali sirgti vaikai. Svarbu žinoti diabeto požymius.

Kitos diabeto rūšys:

Trečio tipo diabetu kartais suserga nėščios moterys. Pasitaiko ir dar retesnių diabeto rūšių.

Kai kuriems vaikams diagnozavus šią ligą, pastebima ir pirmo, ir antro tipo diabeto požymių. Šis fenomenas dažnai vadinamas „hibridiniu“, „maišytu“, „dvigubu“ diabetu. Jis yra susijęs su dažnėjančiu vaikų ir suaugusiųjų antsvoriu ir  nutukimu.

Cukrinis diabetas labiausiai paplitęs ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ypač tose valstybėse, kurių ekonomika pastaraisiais metais sparčiai išaugo, nes vystantis technikai ir kintant gyvenimo būdui atsiranda vis daugiau šią ligą provokuojančių veiksnių:

·            mažas fizinis aktyvumas;

·            nesveika mityba;

·            antsvoris;

·            paveldimumas;

·            stresas;

·            amžius.

 

Yra skiriami šie cukrinio diabeto požymiai:

·            padažnėjęs šlapinimasis;

·            troškulys;

·            nuovargis;

·            alkio jausmas;

·            pablogėjęs regėjimas;

·            irzlumas;

·            galūnių tirpimas;

·            kūno masės sumažėjimas.

 

Diabeto komplikacijos.

Diabetas yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti liga, kurią būtina kruopščiai stebėti ir kontroliuoti. Tinkamai nesigydančio žmogaus kraujyje gliukozės esti per daug. Tai sukelia komplikacijas. Susirgusiajam gresia:

·            širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas;

·            inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurios gali visiškai sunykti inkstai. Kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos;

·            nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis;

·            akių ligos (diabetinė retinopatija), netgi apakimas.

 

Kad cukraus kiekis kraujyje būtų normalus, būtina:

·            sveikai maitintis, palaikyti normalų kūno svorį bei aktyviai treniruotis;

·            kasdien valgyti pusryčius, priešpiečius, pietus ir vakarienę tuo pačiu metu;

·            būtinai valgyti 4 ar daugiau kartų per dieną, tačiau nedideliais kiekiais;

·            kasdien tuo pačiu laiku reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

 

Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti komplikacijų.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Birutė Vitkauskaitė