Sveikatos ugdymas
Pavasarinės alergijos – varginančios sezoninės ligos
- Informacija
- Kategorija: Sveika mokykla
- Paskelbta: 2013 Gegužė 21, Antradienis 18:48
Ne visiems greitai atšilsiantys orai atneša gerą savijautą. Kartu su vis dažniau danguje pasirodančia saulute skleidžiasi ir gėlių žiedai, sprogsta pirmieji medžių ir krūmų pumpurai, o jų žiedadulkės turi alergenų, galinčių sukelti alerginę reakciją.
Šiandien alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, vien tik Europoje paliečianti daugiau nei 150 milijonų žmonių. Europos Baltojoje knygoje ir Europos imunoterapijos deklaracijoje šalys kviečiamos daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatos apsaugai nuo šios susirgimo. Jau dabar daugiau nei trečdalis visos Europos gyventojų kenčia nuo alergijos, o 2015 metais planuojama, kad ji pažeis kas antro europiečio sveikatą.
Kas yra alergija?
Alergija - tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergenais gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai. Alergiją sukelia tai, kad imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir per keletą dienų ar savaičių ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus. Esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija. Vieniems žmonėms alergiją sukelia vieni alergenai, kiti - jautresni kitokiems alergenams. Dažnas veiksnys, lemiantis alergenų atsiradimą, - paveldėjimas.
Pavojingiausia – šienligė
Šienligė - alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Ji dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: nosies gleivinės paburkimas; gleivėta ir skysta sekrecija iš nosies; čiaudulys; galvos skausmas; uoslės pakitimai; vokų patinimas; akių junginės uždegimas - konjunktyvitas; niežulys nosyje, gomuryje, ryklėje, ausyse. Šienligės požymiai gali pasireikšti žmogui visą parą, todėl neišvengiamai nukenčia gyvenimo kokybė ir netgi santykiai su aplinkiniais. Ši liga sukelia daug nepatogumų: suprastėja miego kokybė, dažniau knarkiama, padidėja nuovargis, pablogėja darbo kokybė, sumažėja seksualinis potraukis. Žmogus tampa irzlus, nepasitikintis savimi, atsiriboja nuo aplinkinių. Alerginė reakcija gali sukelti vokų pažeidimus - kontaktinį dermatoblefaritą, atominį dermatitą. Kai kuriems žmonėms, sergantiems šienlige, gali išsivystyti astma - kasmet alergizuojančio sezono metu atsirandantys astmos priepuoliai po kurio laiko gali peraugti į lėtinę formą. Taip sezoninė astma išsivysto į lėtinę bronchinę astmą.
Žiedadulkių daugiausia tvyro ore iki 10 val. ryto. Jų taip pat padaugėja saulei leidžiantis, todėl geriausia pabūti gryname ore ankstyvą popietę. Dažniausiai šienligė kamuoja žmones nuo 5 iki 45 metų. Pastebima, kad miesto gyventojus šienligė vargina tris kartus dažniau nei gyvenančius kaime. Tam turi įtakos užterštas oras. Mokslininkų nuomone, polinkį sirgti šia liga lemia ir metų laikas, kuriuo žmogus yra gimęs. Gimusieji pavasarį ir vasarą šienlige serga kur kas dažniau.
Alerginis rinitas
Ore sklandančios žiedadulkės sukelia alerginį rinitą (alerginę slogą). Sloga gali būti ne tik sezoninė, bet ir nuolatinė. Alerginio rinito simptomai: paburkusi nosies gleivinė, gausios skaidrios, vandeningos išskyros, čiaudėjimo priepuoliai. Šie požymiai primena peršalimo ar ūmios virusinės infekcijos simptomus, todėl dauguma alerginę slogą, šienligę bando gydyti vaistais nuo peršalimo ir nesikreipia į alergologą. Ilgai negydoma alerginė sloga gali išplisti į bronchus, sukelti dusulį, astmą, rinosinusitą, ausų uždegimą. Paprastai alerginė sloga gydoma antihistamininiais vaistais ir imunoterapija (organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno). Pakoregavęs gyvenimo įpročius žmogus gali sau padėti.
Kryžminė reakcija
Žmonėms, alergiškiems augalų žiedadulkėms, taip pat gali pasireikšti kryžminės reakcijos. Taigi, priklausomai nuo augalo, kurio žiedadulkės sukelia alergiją, alergizuoti gali ir tam tikri maisto produktai. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Jei alerginę reakciją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, vadinasi, ją gali sukelti ir obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Javų žydėjimo metu gali alergizuoti duona, kruopos, medus. Žydint piktžolėms - saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.
Ignoruoti simptomų nevalia
Jeigu užsitęsė ūmi sloga, atsirado polipų, paūmėjo astma ar vartojami nuo alergijos vaistai nepadeda, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu pavasariop alergija pasireiškia kūdikiams. Stiprinant imuninę sistemą galima užkirsti kelią ligai progresuoti ir išsivystyti į astmą.
Negydoma monovalentinė (sukeliama vieno alergeno) alergija progresuoja, ir laikui bėgant žmogus tampa jautrus daugeliui alergenų. Paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas. Tai padės išvengti varginančios ligos ar bent palengvinti jos eigą.
Gydymas
Gydytojas, atlikęs tyrimus ar odos jautrumo testus ir nustatęs, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, padės jums išvengti šių alergenų. Jeigu paskirti medikamentai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu 2-5 metus iš eilės nuolat bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Šiuo gydymu siekiama palengvinti pasireiškiančius alergijos simptomus.
Kaip sau padėti?
Alergiją gydyti nėra paprasta, tačiau galima jos išvengti ar prislopinti laikantis tam tikrų taisyklių.
§ Dažniausias alergenas - žiedadulkės, sklandančios pavasarį ore, todėl žydėjimo metu reikėtų vengti buvimo gamtoje.
§ Venkite lankytis gausiai žydinčiose vietovėse, ypač saulėtą, vėjuotą dieną.
§ Atostogaukite ten, kur yra mažesnė žiedadulkių koncentracija (prie jūros, kalnuose, vietovėse, kur auga spygliuočiai medžiai).
§ Stiprinkite imunitetą. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, tuo lengviau įveikiami negalavimai. Paūmėjus alergijai rekomenduojama vengti pervargimo, išsekimo, nemigos, įtampos ir streso, nenatūralaus ir sunkiai virškinamo maisto.
§ Venkite vabzdžių įgėlimo.
§ Rekomenduojama vėdinti namų, biuro patalpas, automobilį ne praveriant langus, o naudojant kondicionierių.
§ Grindis ir baldus reikėtų valyti drėgnuoju būdu. Patariama kasdien siurbti kilimus ir dažnai keisti patalynę. Taip pat rekomenduojama įsigyti geros kokybės patalynę, kurioje nesiveistų erkutės ir nesikauptų kiti alergenai.
§ Skalbinius rekomenduojama džiovinti uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus.
§ Reikėtų dažniau keisti drabužius, trinkti galvą, nes ant jų taip pat lieka žiedadulkių.
§ Dažniau plaukite rankas.
§ Nešiokite akinius. Jie apsaugos akis ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo UV spindulių poveikio. Dirbtinės ašaros ar akių lašai padės išplauti alergenus iš akių.
§ Nenaudokite kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų.
§ Jeigu vis dėlto neturite galimybės saulėtą dieną praleisti patalpoje, į lauką eikite nevėjuotą dieną po lietaus, geriausia - antroje dienos pusėje. Apsisaugoti nuo žiedadulkių galima ir tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant medicinines kaukes.
§ Šienligės sezono metu vartokite daugiau vitamino C. Jis mažina histamino lygį kraujyje, kuris ir sukelia alergines reakcijas.
§ Jeigu vartojate vaistus nuo alergijos, griežtai laikykitės rekomendacijų. Nepamirškite patikrinti galiojimo laiko. Jeigu vaistai nelabai veiksmingi - pasitarkite su gydytoju.
Informacijos šaltiniai:
http://www.sam.lt/go.php/lit/Alergija_kelia_gresme_Europos_gyventoju_/2614
http://www.priekavos.lt/pavasarine-alergija/
http://www.sveikaszmogus.lt/Alergines_ligos-4872-Gamta_bunda_zmogus_verkia-Gamta_bunda_zmogus_verkia
Parengė:
Prienų r. sav. visuomenėssveikatospriežiūrosspecialistė
Dovilė Kimbirauskienė