Sveikatos ugdymas
SPALIO 10-OJI PASAULINĖ PSICHINĖS SVEIKATOS DIENA
- Informacija
- Kategorija: Sveika mokykla
- Paskelbta: 2011 Spalio 11, Antradienis 11:54
Pasaulinė sveikatos organizacija 1975 m. apibrėžė sveikatą kaip visiškos fizinės, psichinės ir visuomeninės gerovės būseną ir ne tik kaip ligų nebuvimą. Pagal šią sampratą sveikata yra daugiau nei laisvė nesirgti, nekentėti skausmų, per anksti nemirti. Tai yra natūrali žmogaus būsena išreiškianti geriausias fizines, psichines ir socialines galimybes bei gerą savijautą, leidžiančią patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį.
Pasaulinė Psichikos sveikatos diena minima nuo 1992 metų Pasaulinė Psichikos sveikatos federacijos iniciatyva.
Pasaulinės sveikatos organizacija šiais metais nori daugelio pasaulio šalių vyriausybių kreipti dėmesį paskelbdama temą „Investicija į psichikos sveikatą“. Temoje akcentuojama, tai, kad daugelis šalių per mažai skirią finansinių ir žmogiškųjų išteklių psichikos sveikatos gerinimui. Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys psichinės sveikatos gerinimui ir infrastuktūros plėtimui skiria mažiau nei 2 proc. biudžeto lėšų. Tai yra, labai nedidelis procentas.
Psichikos sveikata – tai gera žmogaus savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, našiai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys sukeliančios psichikos ligą: sukrečiantis įvykis asmens gyvenime (pvz. artimojo netektis), paveldimumas, nuolatinė stresinė būsena, fizinė negalia, skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, socialinis – ekonominis neužtikrinimas.
Psichikos sveikatos sutrikimai užima reikšmingą vietą bendrame sergamumo kontekste. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais susijusių fizinių negalavimų. Deja, jų skaičius vis didėja, niekas nėra nuo jų apsaugotas. Psichikos sutrikimai sudaro apie 13 % visų pasaulio ligų, prognozuojama, jog iki 2020 metų šis skaičius gali išaugti iki 15-17 %. Kaip dažniausiai pasitaikančius ir tampančius didžiausia našta visuomenei, Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šiuos psichikos sutrikimus: depresiją, priklausomybės ligas, šizofreniją, epilepsiją, Alzhaimerio ligą, intelekto bei vaikystės ir paauglystės sutrikimus.
Didėjantys žmonių turinčių psichikos problemų skaičiai, tuo pačiu didina poreikį kokybiškiau spręsti medicinines bei socialines problemas. Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūra vis dar orientuota į stacionarinį gydymą. Valstybinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos dažnai dėl didelio pacientų antplūdžio, nepakankamos teisinės bazės, dėl specialistų trūkumo bei tam tikro požiūrio į asmenis sergančius psichikos liga negali skirti pakankamai laiko, todėl gydymui gali pasiūlyti dažniausiai medikamentus. Tuo metu, palyginti brangios privačios psichiatrijos klinikos prieinamos dar nedaugeliui. Vakarų šalyse įprasta praktika, kuomet žmonės, net ir nesergantys psichikos ligomis, nuolat bendrauja su specialistais. Lietuvoje tai nėra įmanoma ne tik dėl mentaliteto skirtumų, bet ir dėl elementaraus šios srities specialistų trūkumo. Be to, atliktose įvairiose studijose įrodyta, kad vien medikamentinio gydymo metodai ligos simptomus tik slopinama.
Iškyla klausimas, ką gi daryti, kad psichikos sveikata būtų gera? Mes visi esam skirtingi, todėl kiekvienas iš mūsų geriau žinome, kas mums padeda atsipalaiduoti, kai esame stresinės būsenos ar kaip jaučiamės nelaimingi ir prislėgti. Vieni atsipalaiduoja klausantis muzikos, kiti užsiima aktyvia fizine veikla, taip svarbu sveikai maitintis, tinkamas darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas ir geras draugas šalia, kuriam galite išsipasakoti. Riba tarp sveikos ir sutrikusios psichikos nėra labai aiški, todėl, kad laiku galėtume pastebėti ir žmogui padėti, reikia žinoti ligų požymius, juos suprasti, įvertinti ir nusiųsti pas specialistus. Konsultuotis su specialistais tikslinga, kai atsiranda:
Ø stiprus, ilgai trunkantis nerimas;
Ø neatitinkantys realybės pojūčiai, mąstymas (iliuzijos, kliedesiai ir kt.);
Ø užsitęsęs liūdesys;
Ø nepagrįsta baimė;
Ø miego sutrikimų;
Ø beviltiškumas, mintys apie savižudybę;
Ø impulsyvus, neatitinkantis konkrečių aplinkybių elgesys.
Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visiems gyventojams pataria ugdyti visuotinį supratimą sergančiųjų asmenų atžvilgiu, nes psichikos liga gali susirgti kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo užimamos visuomeninės padėties.
Naudoti šaltiniai:
http://www.mentalhealth.org.uk/campaigns/wmhd/
http://www.who.int/mediacentre/events/annual/world_mental_health_day/en/index.html