Sveikatos ugdymas
Saulės pavojai
- Informacija
- Kategorija: Sveika mokykla
- Paskelbta: 2019 Birželio 18, Antradienis 12:10
Vasara dovanoja daugybę pramogų: saulę, maudynes vandenyje, pasivažinėjimus dviračiu. Karštą dieną šilumos gali būti per daug. Reikia prisiminti, kad nuo saulės spindulių ir karščio turime apsisaugoti ir apsaugoti vaikus.
NUDEGIMAS. Vienas iš vasaros pavojų – nudegimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai. Nudeginta oda parausta, gali iškilti pūslės. Gali svaigti ir skaudėti galva, krėsti drebulys, pašiurpti kūnas. Nudegimai saulėje nėra paprasta problemėlė: jie gali sukelti fotodermatitą (alergiją saulės spinduliams), regėjimo sutrikimą, net vėžį.
Labiausiai saulė odai kenkia nuo 10 iki 17 valandos, todėl šiuo laiku vaikas neturi žaisti saulėje. Dar namuose atviras kūno vietas reikia ištepti apsauginiu kremu. Nepamirškite, kad kremas pradeda veikti po pusvalandžio. Galvą geriausiai apsaugos plačiabrylė skrybėlaitė, kurios šešėlis nuo spindulių pridengs ir veidą, ir ausis.
PERKAITIMAS.Ilgai būnant karštyje ar saulėje galima perkaisti.Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas - silpnas ir dažnas, kvėpavimas - pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei perkaitimo požymiai nepraeina per valandą, reikia kreiptis į medikus. O padėti gali vėsus dušas, vėsūs, bet ne šalti gėrimai, geriausia mineralizuotas vanduo. Tačiau nardinti žmogaus į vandenį negalima, nes organizmą gali ištikti šokas.
SAULĖS SMŪGIS. Bendri saulės smūgio požymiai – galvos svaigimas, itin stiprus galvos skausmas, paraudęs veidas. Vėliau ima tempti akyse, prasideda pykinimas ar net vėmimas. Gali atsirasti regėjimo sutrikimas ir kraujavimas iš nosies. Jeigu ištikus saulės smūgiui nesuteikiama pagalba, nukentėjusysis praranda sąmonę, padažnėja pulsas, atsiranda dusulys, sutrinka širdies veikla. Neretai saulės smūgis ištinka ir po odos nudegimo. Saulės smūgio, taip pat kaip ir šilumos smūgio simptomai sustiprėja, jeigu padidėjęs oro drėgnis. Lengvo laipsnio saulės smūgio požymiai – galvos skausmas, stiprus pykinimas, bendras silpnumas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, išsiplėtę akių vyzdžiai; vidutinio laipsnio saulės smūgio požymiai – stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, staigus dinamikos sutrikimas, apkvaitimas, nestabili eisena, netvirti judesiai, kartais gali atsirasti alpimas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, kraujavimas iš nosies, iki 38 – 40°C pakilusi kūno temperatūra; didelio laipsnio saulės smūgio požymiai – sunki forma išsivysto staiga, veido oda hiperemiška, vėliau atsiranda blyškumas ir cianozė. Gali atsirasti sąmonės sutrikimų arba net ištikti koma, varginti traukuliai, kliedesys, haliucinacijos, nevalingas tuštinimasis, karščiavimas iki 41 – 42°C, gali ištikti staigi mirtis. Ištikus sunkios formos saulės smūgiui , mirtingumas siekia 20-30 proc.
ŠILUMOS SMŪGIS. Šilumos smūgis – tai ūmi liguista būsena, atsirandanti perkaitus kūnui. Sustiprėjus gaunamam šilumos kiekiui ir sumažėjus arba sutrikus organizme šilumos skyrimuisi, sutrinka jo gyvybinės funkcijos.Kūno perkaitimą sukelia viskas, kas vienaip ar kitaip gali sutrikdyti prakaito skyrimąsi ir apsunkinti jo išgarinimą: drėgmė ir aukšta temperatūra, pervargimas, aktyvi fizinė veikla dėvint sintetinius, odinius ar guma dengtus drabužius, skysčių netekimas, pasivaikščiojimai karštu oru, persivalgymas.Šilumos smūgį patirti kur kas lengviau, negu saulės: tam nebūtina būti saulėje, pakanka tiesiog sunkiau padirbėti apsirengus itin šiltais, orui nelaidžiais drabužiais arba kelias valandas praleisti tvankioje patalpoje.Bendri šilumos smūgio požymiai – mieguistumas, galvos skausmas, silpnumas, galvos svaigimas. Jeigu nesiimsite jokių priemonių perkaitimui sustabdyti, veidas paraus, pakils kūno temperatūra (gali siekti net 40 °C), prasidės vėmimas arba viduriavimas. Jeigu ir toliau nebus šalinamos perkaitimo priežastys, nukentėjusiajam atsiras haliucinacijų, po to ligonis praras sąmonę, veidas pabals, oda taps vėsi, melsva, pagausės prakaitavimas, sutriks širdies veikla, sulėtės arba padažnės pulsas. Tokios būklės ligonis gali net mirti, jeigu nebus suteikta skubi medicinos pagalba.
Viena svarbiausių rekomendacijų – gerti pakankamai skysčių. Vanduo (mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Taip pat galima duoti natūralių sulčių, mažai saldinto kompoto, šaltos arbatos. Nerekomenduojama gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vanduo turėtų būti pastatytas matomose vietose, taip skatinant juos kuo dažniau atsigerti. Vyresniems vaikams rekomenduojama sudaryti sąlygas patiems įsipilti geriamojo vandens.Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15°C. Vaikai būtinai turi gerti skysčius ir prakaituoti. Prakaitavimo metu atiduodama kūno šiluma ir taip apsisaugoma nuo perkaitimo. Būtina žinoti: kai vaikai pajaučia troškulį, jie jau gali būti dehidratavę, nes jie pajaučia troškulį tik tada, kai prakaituodami praranda apie 2 proc. kūno masės. Taigi, vartoti skysčius, kai yra karšta, būtina nuolat–visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Karščio ir kaitros metu valgoma nenoriai ir mažai. Reikėtų lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan. Jei vaikas atsisako valgyti, versti nereikėtų. Svarbiausia, kad vaikai gautų pakankamai skysčių. Sočiau vaikus galima pamaitinti ryte, kol dar nepakilusi oro temperatūra, ir vakare, kai oro temperatūra pradeda kristi.
Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Veiklą lauke rekomenduojama planuoti ankstyvą rytą, vėlyvą popietę arba vakare.
Dieną, esant karščiams, rekomenduojama rengtis šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Kadangi per karščius vaiko organizmas gausiai prakaituoja ir drabužiai yra persunkiami prakaito, rekomenduojama turėti pakaitinių drabužių, nes prakaituoti drabužiai riboja tolimesnį prakaitavimo procesą, didindami šiluminę organizmo apkrovą. Taip pat drėgni nuo prakaito drabužiai, esant aktyviam oro vėdinimui ir ventiliavimui, gali tapti perpūtimo priežastimi. Esant lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis – akiniais nuo saulės. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų – odos, verstos odos.