Nenorim pabėgti iš vaikystės
- Informacija
- Kategorija: 2020/2021 m.m.
- Paskelbta: 2021 Birželio 26, Šeštadienis 19:41
- Autorius Super User
- Peržiūros: 279
Terpu girelių, terpu žaliųjų
Stovi dvareliai.
Terpu raistelių, terpu ažarėlių
Subartonių kaimelis.
Naktigonių daina,
Užrašyta profesoriaus V. Krėvės – Mickevičiaus
Visi einame per gyvenimą, bet einame ne lygiu keliu - jame randame tokių kalnelių, ant kurių užkopus pasikeičia ir mūsų gyvenimas. Mūsų aštuntokai taip pat priėjo vieną tokią aukštumėlę – baigė pagrindinės mokyklos pirmąją dalį.
Pasidžiaugėme šia švente aplankydami Merkinės kraštą. Pravažiavę Gilšės ežerą buvome maloniai sutikti Subartonyse, rašytojo V. Krėvės tėviškėje. Kiekvienas gavo užduotį, kurią sprendžiant prireikė ir auklėtojos pagalbos. Sunkoka surasti linų šukas, ližę, mintuvus ir paaiškinti šių daiktų paskirtį. Smalsu pažiūrėti į Grainio liepos atžalą ar akimis perbėgti keliuku, kuriuo piemenukai varydavo ganyti gyvulius. Viskas taip suprantama, sava – tai mūsų etninė kultūra, jau tolima, bet - mūsų.
Ypač įdomiai praleidome laiką pačioje Merkinėje – Vienaragių šile. Kuo čia dėti vienaragiai? Šis mitinis gyvūnas yra Merkinės herbe. Klausydami įdomios dailininko pamokos, kuo ypatingas keramiko darbas, supratome, kad daug ko nežinome, kitaip viską įsivaizdavome. Gerai viską pamatyti savo akimis ir išgirsti savo ausimis. Merkinės istorijos pamoką tęsėme muziejuje. Klausaisi, lygini su sava gyvenama vietove ir supranti, kad bėgantys amžiai viską koreguoja – kartais gerai, bet dažnai į nebūtį daug ką nubloškiantys. Linksmai kopėme į Merkinės piliakalnį: nuosaikesni laiptais, padaužos – stačiu šlaitu. Piliakalnio viršūnėje auklėtojos padeklamuota „Milžinkapio“ ištrauka labai įtaigiai nuskambėjo, nes geresnės iliustracijos padavimui – Merkio ir Nemuno santakos bei paties piliakalnio - būti negali. Padeklamuota, nes Krėvės padavimai – tai eiliuota proza. Nugalėjom ir Merkinės apžvalgos bokštą.
Ilsėjomės miške, pietavome bendrai susėdę pavėsinėje. Paskutinis mūsų lankytinas objektas – Grūto parkas. Štai čia ir sugrįžome į vaikystę – kol visi nepasisupo visose sūpynėse, tol niekur nėjome. Džiaugsmas, kad smagiausia su savo klase, ne kartą nuskambėjo. Apėjome ir parke esančius paminklus, ir zoologijos sodą – įvertinome, kad sumanymas įsteigti tokį parką tikrai geras.
Prasideda atostogos. Labai džiaugiamės, kad galėjome pabaigti mokslo metus visi kartu. Smagu, kad nuotolinis mokymasis visiems padėjo subręsti, privertė pasiilgti bendraamžių, privertė suvokti, kad gražus bendravimas – pati didžiausia vertybė.
Visiems gerų, įdomių, saugių atostogų.
Auklėtoja Irena Liutkevičienė