POEZIJOS ŠVENTĖ ,,PO KLEVU“ – LIETUVAI, MŪSŲ PROTĖVIŲ ŽEMEI
- Informacija
- Kategorija: 2017/2018 m.m.
- Paskelbta: 2018 Birželio 06, Trečiadienis 18:02
- Peržiūros: 616
Nuo ko prasideda Tėvynė? Nuo gimtųjų namų slenksčio, nuo klevo, saugančio tavo ramybę, nuo gaivinančios šaltinių versmės, nuo kelio, kuriuo pro žydinčias obelis išeinama į platesnį pasaulį... Maži kasdienybės stebuklai leidžia pajusti, kas svarbiausia, moko ieškoto grožio - „mažų žingsnelių meno“ (A. de Sent – Egziuperi). Šie maži žingsneliai šiandien buvo skirti Lietuvai, mūsų protėvių žemei. Balbieriškyje, prie Peršėkės krantų, apsuptų plačiašakių klevų, vyko rajoninė 5-10 klasių mokinių poezijos šventė „Po klevu“, skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui pažymėti.
Be mūsų mokyklos ir miestelio bendruomenės, šventėje sulaukėme daug svečių. Tai Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, Balbieriškio parapijos klebonas Remigijus Veprauskas, seniūnė Sigita Ražanskienė ir jos pavaduotoja Vilma Galinytė, bibliotekos darbuotojos, poetai Virginija Kuncaitė – Vėjūnė, Alfonsas Mekionis. Džiaugiamės, kad skaityti savo kūrybą atvyko mokiniai iš Punsko Dariaus ir Girėno, Senųjų Trakų Kęstučio, Prienų „Ąžuolo“ pagrindinių mokyklų ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos, kuriuos lydėjo mokyklų vadovai ir mokytojai. Visus susirinkusius sveikino mokyklos direktorius Stasys Valančius, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius, parapijos klebonas Remigijus Veprauskas.
Jauniesiems kūrėjams Lietuva – tai brangi žemė, kurioje jie gimė ir auga. Tai žalios pievos, vėjų nubučiuoti miškai, pirmos nuskintos gėlytės, pagauti saulės zuikučiai, miško paslaptys. Tai gaivus ir tyras gimtasis žodis, kuris „laisvas skraido pienių laukais“ (Kornelija Radžiūnaitė), tai prašymas nepamiršti gimtosios kalbos, nes jai „skauda labai“ (Vaida Stagniūnaitė). Tai krūtinę užliejanti namų šiluma - vieta, kurioje jautiesi saugus, kur gali išlieti savo jausmus, svajoti apie ateitį. Lietuva – tai jaukus ir ramus Igliaukos miestelis, tai Pašlavančio ir Norkūnų piliakalniai, tai Nemunas, Dūmė, Ringis, Peršėkė... Savo kūryboje mokiniai kalba apie garbingą Lietuvos praeitį, šalies gynėjų drąsą, įprasmintą didvyrių atminimą – nesuskaičiuojamus milžinų kapus.
Sujaudinti jaunųjų poetų kūrybos, klausėmės suaugusiųjų eilių. Poetiniu žodžiu prakalbo mūsų mokyklą baigę poetai Virginija Kuncaitė – Vėjūnė, Alfonsas Mekionis, direktoriaus pavaduotoja Gražina Antanavičienė, mokytojos Reda Valančienė, Rasa Zdanevičienė, ūkio dalies darbuotoja Danutė Laurinavičienė, buvusi mokytoja Marytė Vasiliauskienė.
Poezijos posmus prasmingomis dainomis papildė Balbieriškio LKC solistai bei mūsų mokyklos mokinės Lukrecija Marčiulaitytė ir Gerda Žvirblytė. Šventės pabaigoje mokyklos direktorius eilėraščių autoriams, juos rengusiems mokytojams, organizatoriams įteikė padėkos raštus, atminimo dovanėles. Mokyklos vadovas dėkojo Balbieriškio LKC ir Švietimo skyriui, padėjusiems surengti Poezijos šventę. Kviesdamas finalinei dainai, jis į susirinkusius kreipėsi poeto Sigito Gedos žodžiais, kartodamas „mes žmonės Lietuvos“. Iš gražiai nuskambėjusių žodžių „išaugo vienas žodis – Lietuva“ (Just. Marcinkevičius).
Daugiau nuotraukų fotogalerijoje
Mokytojos Janina Grigutienė, Irena Liutkevičienė