author footer link can be edited or disabled only in full version

2016–2017 m.m.

Moko gamta ir graži dzūkiška šnekta

Yra sakoma, kad kiekvieną žmogų kalbina gamta, tik ne visi šią kalbą vienodai girdi.

Mūsų mokyklos devintokai ir dešimtokai su auklėtojomis Lina ir Irena nusprendė patys prakalbinti vaizdingas Pietų Lietuvos aukštumas, smėlingas lygumas, ežeringą Veisiejų regioninį parką. Gėrėdamiesi gražiais Dzūkijos vaizdais, netrukome pasiekti Veisiejų miestelį. Čia, saugomos teritorijos lankytojų centre, mūsų jau laukė.

Kas nustebino? Modernios ekspozicijos: patys galėjome dėlioti, vartyti, kurti žemėlapį, net medvarle ,,pavirsti’’ – pastaroji yra regioninio parko puošmena, labai reta, Lietuvoje randama tik čia, todėl ypatingai saugotina. Klausėmės gyvos dzūkų šnektos, skaitėme dzūkiškai.

Ekskursija po dvaro parką pareikalavo aštraus žvilgsnio, matematikos (bent jau aritmetikos) ir botanikos žinių. Nusprendėme, kad vienoje parko dalyje daugiausia uosių, kitoje juodalksnių, aukštesnėje vietoje liepų. Radome ir per 200 metų skaičiuojantį Veisiejų uosį.

Gražioje parko vietoje stovi paminklas Liudvikui Lazariui Zamenhofui - Esperanto kalbos kūrėjui. Tai dirbtinė kalba, lengvai išmokstama ir skirta tarptautiniam bendravimui visame pasaulyje. Graži svajonė ir kilni idėja, nes bendravimas atveria visus kelius.

Lankėmės išlikusio dvaro pastato rūsyje. Prireikė vaikinų suvokimo, kaip būdavo mūrijami skliautai, nesugriūvantys ir po kelių šimtų metų.

Miestelis gražus, tvarkingas, turintis iškilią bažnyčią, Dzūkijos katedra vadinamą. Skvereliai papuošti medinėmis skulptūromis, yra kur žmogui atsisėsti, pailsėti, su savo mintimis pabūti.

O dabar užduotis visiems – tiek mokiniams, tiek mokytojams: 3 kartus ištarkite Veisiejai, Veisiejai, Veisiejai. O dabar pažiūrėkite, kaip rašote – įdomių dalykų išgirsite ir pamatysite.

Mokytoja Irena Liutkevičienė