author footer link can be edited or disabled only in full version

2016–2017 m.m.

Džiaugsmas matyti ir suprasti...

  Kas būtų, jei nebūtų rudens? Kaip pailsėtų akys, jei savo žvilgsnio negalėtume paskandinti tarp margaspalviais lapais šviečiančių medžių šakų? Liūdėtume. Bet gamta pasirūpina viskuo. Mums belieka tik ją pažinti ir saugoti. Gal todėl ir Mokytojo diena minima ne beprotiškai šuoliuojantį pavasarį, o santūrųjį rudenį, leidžiantį giliau pajusti gyvenimo gilumą. Kaip tai padaryti? Keliauti.

  Mūsų mokyklos mokytojai lankėsi Dzūkijoje. Gražus tai kraštas. Reikia tik atviros širdies, ir nepakartojamo grožio vaizdai ilgam išlieka atminty. Ar žinote, kaip Marcinkonių krašto dzūkai matuoja atstumą? Ne kilometrais, o kalneliais. Už daugybės tokių kalnelių sustojome prie vieno šlaito ir apstulbome – prieš mus tęsėsi Čepkelių pelkės plynė, toliau pušaitėmis apaugęs raistas. Sunku suvokti, kad tokiame miške, kur smėlio kalneliai gaudo vienas kitą, gali plytėti garsiausia Lietuvos pelkė. Netikėta, įspūdinga, įdomu.

   Lankėmės Lino ir Egidijaus Černiauskų sodyboje, kurioje vykdomos kulinarinio paveldo edukacinės programos ir degustacija. Valgėme skanų troškinį, gėrėme karštos arbatos, skanavome grikių pyrago. Sužinojome, kaip tokiai grikių bobai – taip vadinamas pyragas – malami grikiai.

  Aplankėme garsiąją Merkinės piramidę, kiekvienas savaip įvertindamas neįprastas erdves. Vaikščiojome   Panaros kaime  įsikūrusios Pilnų namų bendruomenės takais, šnekučiuodamiesi apie tai, kad žmogaus tobulėjimo galimybės neišsemiamos, o keliai tam nesuskaičiuojami.

  Tokia edukacinė diena, leidžianti prisiliesti prie savo tautos ištakų, atskleidžianti krašto gamtos grožį, kuris padeda žmogui pakilti,  ilgam išlieka atminty.

,,Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ – A. Einšteinas.

Irena Liutkevičienė