2015–2016 m.m.
Namai namučiai...
- Informacija
- Kategorija: 2015/2016 m. m.
- Paskelbta: 2015 Rugsėjis 25, Penktadienis 11:55
- Peržiūros: 819
Trečiokai, lydimi tėvelių, lankėsi Rumšiškių Lietuvių liaudies buities muziejuje. Mokiniai susipažino su Lietuvos etnografinių regionų namais, apyvokos reikmenimis ir žmonių buitimi. Sužinojo, kad šulinio svirtį vadindavo gerve. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamieji trobesiai pastatyti iš apvalių rąstų, šiaudiniu stogu. Aukštaitijos trobos viršulangis - kaip nėrinys, dzūkiškų – puoštas antelėmis. Sužinojo, kad tradicinis lietuvių namas buvo dar vadinamas – troba, pirkia, gryčia, stuba. Žavėjosi seklyčių puošmenomis – kraičio skryniomis, lininiais abrūsais. Dzūkiško kiemo ,,šeimininkė‘‘ Danguolė supažindino su visa senovinių žaislų kolekcija. Papasakojo, kad atskiro kambario vaikams nebūdavo. Augdavo vaikučiai su suaugusiais. Sodybose erdvės žaidimams daug. Bet žaisdavo ne kiaurą dieną, o tarp darbelių ir pareigų. Vaikai pačių išmone ir fantazija atsitiktinius daiktus- medžio kaladėles, akmenukus, siūlų rites paversdavo žaislais. Tai įvairiausi švilpukai,dūdelės, sukučiai,lankai ratukai, svaidynės, vėjo malūnėliai, obuolio dydžio sviedinukai, suvelti iš karvių šerių ar avių vilnos. Mokiniai noriai išbandė įvairius judančius žaislus, pagamintus iš natūralių medžiagų, smalsavo kaip galima ir patiems juos pasidaryti. Didelio trečiokų susidomėjimo sulaukė ir pradžios mokyklos klasė. Jie atsisėdo į senovinius mokyklinius suolus, skaičiavo su senoviniais skaitliukais. Domėjosi, iš kokių vadovėlių mokėsi mokiniai, kaip ir su kuo rašė. O jį mamų užmintą mįslę ,,Žiemą brolis, vasarą molis. Kas?“ visi draugiškai atsakė, kad tai krosnis, stovinti senoviškojo namo viduryje. Nuo pievos, prie vėjinio malūno, pakilusi gervė tarsi priminė, kaip dažnai ir plačiai reikia atverti lietuviškų tradicijų skrynelę. {akgallery} Trečios klasės mokytoja Ramutė Švedienė