2014–2015 m.m.
ANTANAS BARANAUSKAS - KALBININKAS IR MATEMATIKAS
- Informacija
- Kategorija: 2014/2015 m.m.
- Paskelbta: 2015 Kovas 10, Antradienis 12:56
Šiemet minime Antano Baranausko - poeto, kalbininko, matematiko, vertėjo, teologo 180 - ąsias gimimo metines. Labiausiai pažįstame jį kaip poemos "Anykščių šilelis" autorių. Tik nedaugelis girdėję apie A. Baranauską kaip kalbininką ir matematiką. Todėl šiandien 9 klasės mokiniai integruotoje lietuvių kalbos ir matematikos pamokoje susipažino su A. Baranausko nuopelnais lietuvių kalbos mokslui (jo žodžiais tariant, "kalbamoksliui") ir matematikai.
Po lyriškos mokytojos Janinos Grigutienės įžangos, devintokas Meinardas Urmelevičius, naudodamasis internetine medžiaga, priminė garsiąją poemą. Klausėmės aukštaitiškai įskaitytų kūrinio ištraukų, stebėjome grybų, praeities ir dabarties šilelio vaizdus, išgirdome paukščių balsus... Šia poema A. Baranauskas įrodė, jog mūsų kalba graži, skambi ir turtinga. Ši kalba buvo artima jo poetinei prigimčiai, žinoma kaip viena iš seniausių indoeuropiečių kalbų.
Kada ir kodėl A. Baranauskas pradėjo domėtis kalbos mokslu? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kur dirbdamas labiausiai pasidarbavo kaip kalbininkas? Koks jis buvo kaip lietuvių kalbos mokytojas Kauno kunigų seminarijoje? Kaip į A. Baranausko darbus reagavo Europos kalbininkai ir kaip savieji, lietuviai? Kokia išskirtinė vieta priklauso kalbininkui tarmių moksle? Į šiuos klausimus išsamiai atsakė iš anksto pasiruošę mokiniai Raminta Jodaugaitė, Odeta Cerpickaitė, Ernesta Kurapkaitė, Gerda Trakymaitė.Tapo aišku, jog 19 amžiaus pabaigoje Antanas Baranauskas buvo vienas geriausių lietuvių kalbos specialistų Lietuvoje. Su juo susirašinėjo, pas jį svečiavosi žymiausi lietuvių kalba besidomintys kitų tautų kalbininkai. Kai kurie jo mokyti klierikai tapo žymiais kalbininkais ir literatais. O darbą reikėjo pradėti, kaip sakė A. Baranauskas, "ant visai pliko lauko". Visur turėjo būti pradininku - lietuvių kalbos mokytoju, mokslininku kalbininku, lietuvių kalbos, jos tarmių tyrinėtoju ir žinovu. Be Augusto Šleicherio vokiškos lietuvių kalbos gramatikos, nebuvo jokių kitų vadovėlių, tad A. Baranauskas pats išsivertė į lietuvių kalbą šią gramatiką. Trūko lietuviškų terminų. Šiandien net nepagalvojame, kad taip dažnai mūsų vartojamus terminus "raidė, rašyba, sakinys, tarmė, trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas" sugalvojo A. Baranauskas.{akgallery}
Taip nuo kalbos mokslo priėjome prie matematikos. A. Baranauskas ne tik mėgo matematiką, bet padarė kai kuriuos matematinius atradimus. Viename iš laiškų minima, kad jeigu būtų susiklostę palankios aplinkybės, ko gero, A. Baranauskasbūtų atsidėjęs matematikai. Apie jo matematinius skaičiavimus mokiniams pasakojo mokytoja Danutė Petraškienė. Paskui visi, remdamiesi A. Baranausko skaičiavimais, sprendė jo užrašytą uždavinį:"Už 100 rublių reikėjo nupirkti karvių, jaučių ir veršiukų. Karvė kainavo 5 rublius, jautis - 10, veršiukas - 0,5 rublio. Iš viso - 100 galvų". Skaičių parinkimo būdu mokiniai spėliojo galvijų kiekį, įvesdami x, y, z reikšmes. Įdomu... Matematika A. Baranauskui atrodė mokslas, artimas menui, o matematikai - romantiški žmonės.
Antanas Baranauskas įdomus ne tik literatams, bet ir kalbininkams, ir matematikams. Tai įrodė šios dienos integruota pamoka.
Mokytojos Janina Grigutienė, Danutė Petraškienė