2014–2015 m.m.
,,Virš mūsų gyvas žvaigždynas – lietuvių kalbos žodynas“ /Justinas Marcinkevičius/
- Informacija
- Kategorija: 2014/2015 m.m.
- Paskelbta: 2015 Vasario 05, Ketvirtadienis 18:45
Šiais gražiais, giliais poeto žodžiais pavadintas Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkursas, skirtas Justino Marcinkevičiaus 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Rajoniniame etape dalyvavo ir 2 mūsų mokyklos skaitovės – aštuntokė Eglė ir dešimtokė Toma. Jaudulys praėjo, galima ramiai viską aptarti.
Džiugu, kad mūsiškės skaitovės pasirodė tikrai gražiai – abi savo kūrinius klausytojams perteikė puikia tarsena, ne per tyliai, jautė adresatą, stengėsi perteikti pasirinktų tekstų esmę tiek suaugusiems klausytojams, tiek bendraamžiams. Ar tai lengva? Tikrai ne.
Konkurso skaitovus vertino komisija, nepagailėjusi ir rimtų pastabų. Viena pastaba, kartojama kiekvienais metais – tekstų pasirinkimas. Komisijos narės – suaugusios, gyvenimo patirtį turinčios intelektualės. Mokiniai – maži arba dar tik žalią jaunystę pasitinkantys vaikai. Poetų kūryba – brandžių asmenybių, turinčių savą gyvenimo filosofiją, pokalbis su skaitytoju, kartais giliu, kartais paviršutinišku, dažnai tik bandančiu prisiliesti prie gilių kūrėjo kūrybos klodų. Ar teisinga reikalauti, kad vaikas suvoktų ir sugebėtų giliai perteikti autoriaus pasaulį? Reikalavimas rimtas – galimybės vaikiškos. Girdint tokias pastabas pasidaro liūdna, nes komisija, kartais pajutusi gilesnį kūrinio suvokimą, tarsi nepatiki, kad taip gali būti. Gerai nors tiek, kad vos vos užsimena tai pastebėjusi.
Sėdėjome salės gale. Komisija sėdėjo pirmoje eilėje, todėl jai atrodė viskas gerai. Pastebėjimą turime mes – visos trys: mažai ką girdėjome, nes skaitovai nejautė adresato, kalbėjo tyliai. Išvada – tokių renginių vertinimo komisija turėtų sėdėti bent jau salės viduryje. Tada nereikėtų aiškintis – jausti adresatą, viešai kalbant, deklamuojant, būtina, ar tai tik vadovėlyje išdėstyta teorija. Beje, komisija šito net ir nepastebėjo.
Et... Konkursai, konkursai... O jeigu tai būtų poezijos šventė, bet varžybų, be išrinkimo gero, geresnio ir geriausio. Būtų šaunu, jeigu tie konkurso dalyviai, kurie nepateko į išrinktųjų būrelį, nebūtų nustumti į šešėlį, nes jie visai nenori, kad juos laikytų tik statistais. Be jų nebūtų ir paties konkurso.
Ar sulauksime tokių laikų? Visi konkursai (gaila laiko vardinti) jau temdo saulę danguje.
Mokytoja Irena