2013–2014 m.m.
EDUKACINĖ IŠVYKA Į ZANAVYKŲ KRAŠTĄ
- Informacija
- Kategorija: 2013/2014 m.m.
- Paskelbta: 2014 Birželio 19, Ketvirtadienis 04:35
- Peržiūros: 788
Baigiantis mokslo metams, keliauja ne tik Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Šiemet mokyklos metodinė taryba suorganizavo edukacinę išvyką po Šakių rajoną – į Plokščius, Zyplių ir Gelgaudiškio dvarus.
Pirmiausia nuvykome į Plokščius – miestelį, daugeliui žinomą tik kaip vietą, susijusią su Vincu Kudirka. Čia jis dažnai lankydavosi pas teisėją, kultūros veikėją Petrą Kriaučiūną, čia susitiko su suomių slavistu Josepu Julium Mikola ir jo žmona rašytoja MailaTalvio. Apsilankę Plokščiuose, sužinojome ir pamatėme neįkainojamų dalykų.
Miestelyje susipažinome su Plokščių mokykla –daugiafunkciu centru, įsikūrusiu 2013 m. rugsėjo mėnesį. Mus nuoširdžiai sutiko mokyklos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Anankaitė. Ji aprodė mokyklą, renovuotą pagal projektą, kurį finansavo Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika. Supratome, kaip kaimo mokykla, tapdama daugiafunkciu centru, išsaugo ir mokyklos statusą, ir teikia paslaugas bendruomenei. Čia veikia vaikų dienos centras, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagrindinio ugdymo grupės, mokyklos ir viešoji biblioteka, šokių, sporto būreliai ir kt. Mokykloje durys atviros visai bendruomenei. Pavyzdžiui, buvusi mokytoja įkūrė Senjorų klubą, užsiimantį įvairia veikla (pokalbiai, kaip susitaikyti su senatve; ieškojimas namų, kur neauga alyvos...).
Savo eksponatais turtingas mokyklos muziejus, įkurtas 1979 m. Jam dabar vadovauja istorijos mokytoja, tikra miestelio patriotė Gražina DzidolikaitėKazarian. Muziejuje vyksta integruotos pamokos, lankosi svečiai iš mūsų šalies ir užsienio, rengiamos tarptautinės konferencijos su Suomija, Danija, Švedija.
Muziejaus vadovė sutiko plačiau mus supažindinti su Plokščiais. Miestelį puošia medžio drožėjo Zigmo Sederavičiaus ąžuolinės skulptūros. Skulptūra stovi ir senosios mokyklos vietoje, o pati mokykla perkelta į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Miestelis išsiskiria upeliu – gatve Vaiguva. Pasirodo, upelis vietiniams gyventojams atstoja gatvę, važiuoti tenka tik upeliu, nes kitų vietų išvažiuoti į gatvę nėra. Įdomi buvusios gyventojos Šilingienės klėtelė – muziejus su gyvulėliais, iš paveikslų žvelgiančiais į tekančią Vaiguvą.
Nuo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios, garsios savo varpu, regyklos atsiveria įspūdingas vaizdas į Nemuną ir kitapus Nemuno esančius šlaitus. Dar viena įsimintina Plokščių vieta –Šventaduobė, kurioje įkurtas lurdas. Čia, klausydamiesi įtaigaus mūsų gidės pasakojimo, gėrėme skaidrų šaltinio vandenį, sakoma, turintį ypatingų galių. Su muziejaus vadove atsisveikinome prie žuvusiųjų atminimo vietų Mokyklos gatvėje (beje, gatvės pavadinimą pasiūlė pati mokytoja). Pasak informatiko Gražvydo, smagu gėrėtis sutvarkytu miesteliu, gebėjimu iš kiekvieno objekto padaryti turizmo vietą.
Iš Plokščių sukome Šakių link. Šakių kavinėje „Zanavykiškas ragaučius“ mus svetingai pasitiko zanavykų tautiniais rūbais pasipuošusios „gaspadinė‘ su dukrele. Susėdę prie vaišių stalo, ragavome zanavykiškų patiekalų, sužinojome, ką, kaip ir kodėl valgo zanavykai, turėjome įminti mįsles ir už tai gavome dovanų – riešutų. Ilgai neužsibuvome, nes, kaip sakė „gaspadinė“, jos su dukrele laukė šienelio grėbimas, o mūsų – pažintis su Zyplių ir Gelgaudiškio dvarais.
Zyplių dvare išgirdome šio dvaro istoriją, dalyvavome edukacinėje programoje su polimeriniu moliu, apžiūrėjome „Zanavykų muziejaus“ eksponatus. Radome ir balbieriškiečio EirimoMartūno drožinių. Džiaugėmės Lukšių miestelio seniūno Vido Cikanos neįkainojamu indėliu į dvaro tvarkymą ir atstatymą. Muziejuje matėme daug eksponatų iš seniūno asmeninės kolekcijos. Zyplių dvaras – ne tik turistų traukos centras, bet ir spektaklių, koncertų, plenerų, stovyklų vieta.
Gelgaudiškio dvare nuo pat pirmųjų gidės žodžių ir žvilgsnių, aprangos jautėme tikrą dvaro atmosferą. Gėrėjomės moteriškuoju ir vyriškuoju secesijos stiliumi, įspūdingų raštų krosnimis, kurių nesugebėjo sunaikinti laikas. Šis dvaras – vienas gražiausių ir brangiausių dvarų (jame buvo liftas, elektra, vandentiekis; dvaro savininkai turėjo net automobilį), o parkas – vertingiausias Suvalkijos regione. Rūmų terasa atsiveria į Nemuno slėnį.
Edukacinė išvyka paliko malonius ir šiltus prisiminimus. Dar kartą įsitikinome, kad ir kiek svetimų šalių esame aplankę, labai svarbu pažinti, atrasti ir mylėti gimtąjį kraštą. Dėkojame šios išvykos organizatoriams – mokytojai Gražinai Adamukaitienei, socialinei pedagogei Astai Marcinkevičienei, direktoriui Stasiui Valančiui.
Daugiau nuotraukų fotogalerijoje
Mokytoja Janina Grigutienė