2013–2014 m.m.
PAŽINKIME DZŪKIJOS KRAŠTĄ...
- Informacija
- Kategorija: 2013/2014 m.m.
- Paskelbta: 2014 Gegužė 22, Ketvirtadienis 10:54
- Peržiūros: 958
Norėdami plačiau pažinti Dzūkiją, gegužės 21 dieną 5,6 klasės mokiniai ir viena dešimtokė vyko į pažintinę – pramoginę kelionę „Pažinkime Dzūkijos kraštą“.
Kaip mokyklos, dalyvaujančios gamtosauginėje programoje, mokiniai, pirmiausia nuvykome į tarptautinės svarbos saugomą teritoriją, įtrauktą į Pasaulinį UNESCO biosferos tinklą, - Žuvinto biosferos rezervatą. Jo plotą sudaro 7500 ha. Praėjusį rudenį lankėmės Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Sužinojome, kad ir Žuvinto rezervato įsteigimas susijęs su profesoriaus Tado Ivanausko vardu, kuris pirmasis ėmė tirti ežero paukščius, organizavo kitus tyrimus. Kitas Žuvintui nusipelnęs žmogus – gamtos mokslų daktaras, rašytojas, publicistas Vytautas Nedzinskas, atidavęs rezervatui visą savo gyvenimą, jam vadovavęs 40 metų... Klausydamiesi paukščių balsų, ėjome nendrėmis apsuptu tilteliu iki apžvalgos bokštelio. Žvelgėme į ežero platybes, į plaukiojančią vienišą gulbę. Grįždami pakrantėje berniukai smalsiai dairėsi į plaukiojančias žuvis. Pirmąkart pamatėme nendrių pjovimo mašiną.
Mus domino Dzūkijos miestelių istorija, kultūrinis, architektūrinis palikimas. Tad iš Žuvinto pasukome į Simną, esantį tarp Simno ir Giluičio ežerų. Miestelio vardas tikriausiai kilo nuo Simno ežero (o gal nuo krikščioniško vardo Simonas – Simas). Aplankėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, pastatytą 1520 metais, - seniausią Sūduvoje. Tai renesansinio stiliaus bažnyčia, įdomi vitražais, baroko ir neobaroko altoriais, išskirtiniais vargonais, pagamintais garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus. Simne gimė pasaulinio lygio dailininkas Vytautas Kasiulis. Nutarėme, kai būsime Vilniuje, aplankyti neseniai atidarytą Vytauto Kasiulio muziejų ir plačiau susipažinti su šio dailininko asmenybe ir kūryba.
Pavažiavę nuo Simno 8 km, patekome į Krosną, žinomą jau nuo 16 a. Per miestelį teka upė įdomiu pavadinimu – Sūrava. Įdomus Krosnos herbas – sidabrinė gervė, kaire pakelta koja laikanti auksinę alebardą. Krosnoje apžiūrėjome Šv. Apaštalo Mato bažnyčią. Mokytojos Onutės padedami, palyginome ją su Simno bažnyčia. Šv. Mato bažnyčia turi ir klasicistinio, ir renesansinio stiliaus bruožų. Įspūdį kėlė į abi šventoves vedantys laiptai.
Iš Krosnos mūsų kelias vedė į Rudaminą – mažai kam žinomą ar net girdėtą miestelį Lazdijų rajone. Čia labiausiai mus domino Rudaminos piliakalnis. Mantas žinojo, kad šioje vietoje, kai dar stovėjo pilis, pasak Jono Basanavičiaus, buvo karaliumi vainikuotas Mindaugas. Nuo piliakalnio atsivėrė žalumoje paskendęs Rudaminos miestelis ir jo apylinkės.
Pasigėrėję Rudamina, vykome į Veisiejus. Vaikščiojome Veisiejų parke, džiaugėmės miestelio tvarka ir švara. Drąsesnieji pabraidžiojo Ančios ežere netoli fontano su šviesos instaliacijomis. Pasigėrėti šviesomis neteko, nes fontanas „atgyja“ vakarop. Grįždami fotografavomės prie paminklo L. Zamenhofui – esperanto (dirbtinės kalbos) kūrėjui.
Iš Veisiejų trumpam atokvėpiui užsukome į dešimtokės Dianos prosenelių sodybą. Sodybos šeimininkas Antanas papasakojo šių namų istoriją. Įdomu, kad pirmąkart namai pastatyti tada, kai buvo leista nuo rėžių („šniūrų“) pereiti ant sklypų... Sodyboje auga didžiulė apie 70 metų liepa, kurią vos apima 3 vyrai. Pasirodo, po liepa teka požeminis upelis, todėl ji tokia vešli. Įsiamžinę su sodybos šeimininku prie baltai žydinčio gulbino, važiavome į Kapčiamiestį. Teko pasikratyti ir bruku – akmenimis grįstu keliu. Kapčiamiestyje labiausiai domino 1831 m. sukilimo dalyvės Emilijos Pliaterytės atminimo įamžinimas. Ji palaidota senose miestelio kapinėse, jos vardu pavadinta pagrindinė mokykla, įsteigtas muziejus. Miestelio centre stovi labai puikus Emilijos Pliaterytės paminklas. Kapčiamiestyje gimė žymus kompozitorius Česlovas Sasnauskas, dainininkė Veronika Povilionienė.
Kelionę baigėme netoli Alytaus esančiame „Tarzanijos“ nuotykių parke – didžiausiame nuotykių parke visame Baltijos regione. Visiems pagal jėgas teko išbandyti įvairaus sudėtingumo trasas, patirti skrydį per Nemuną.
Malonu, kad daugumai mokinių kelionė patiko, nusivylusių buvo nedaug. Manome, kad ir mažais žingsneliais, reikia pažinti gimtojo krašto gamtos, kultūros, architektūros paminklus, šventoves, žinoti istoriją, ypač šiais susvetimėjimo laikais, kai kartais dominuoja prekybos centrai ir „akropoliai“.
Daugiau nuotraukų fotogalerijoje
mokyklos mokytojos Janina Grigutienė, Ona Žvirblienė