2011–2012 m.m.
Tyloje atsiveria regėjimo stebuklas
- Informacija
- Kategorija: 2011/2012 m.m.
- Paskelbta: 2011 Gruodis 23, Penktadienis 08:11
„Grįžti į savo širdį – susikaupti, sukurti tylą, įsiklausyti, kas dedasi mūsų viduje ir aplink mus. Juk tiek mumyse ir aplink mus yra triukšmo, kuris gresia užslopinti Viešpaties balsą. Mums reikia būti be galo atidiems tiems ženklams, kurie liudija Dievo buvimą. Viešpats eina šalia mūsų ant pirštų galų ir sustoja išklausyti to, kuris jautria širdies klausa bendrauja. Taigi, kad išgirstum širdyje su tavim kalbantį Dievą, turi vyrauti tyla. Dar daugiau: kai su kuo nors kalbamės, mums reikia tylos, kad apmąstytume tuos žodžius, kuriuos turi persmelkti tyla...“( Šv. Augustinas)
Gruodžio 22 d. susirinkome į šventiškai išpuoštą salę pamąstyti apie tylos vertę mūsų gyvenime ir tikėjime integruotoje tikybos, dailės ir muzikos adventinėje pamokoje “Tyloje atsiveria regėjimo stebuklas”, skirtoje mokyklos mokytojams ir mokiniams. Pirmoji pamokos dalis padėjo dalyviams nusikelti į Senojo Testamento laikus, kada žydų tauta ilgėjosi išpranašauto Mesijo, išvaduosiančio juos iš Babilonijos vergijos.
Mūsų mokyklos 5 – 10 klasių mokiniai bendruomenei pristatė prasmingą trijų dalių vaidinimą „Tyloje atsiveria regėjimo stebuklas“. Visi esame bent kartą patyrę liūdesį, kančią, nusivylimą, vienatvę, uždarumą. Kiekvienas yra šaukęsis pagalbos, troškęs meilės, siekęs šviesos.
Viltis nušvito Izaijo pranašystės išsipildyme – Jėzuje Kristuje.
Antroje dalyje sugrįžome į savo tautą, į savo tėvynę Lietuvą, parodydami, kaip Viešpaties atėjimo – Kristaus gimimo laukiama prieš kiekvienas Kalėdas senovėje ir dabar. Klausėmės adventinės dainos, kuri veda į rimtį, susimąstymą. Šiandien ypač svarbu atgaivinti šias nuotaikas advento laikotarpiu. Jo rimtį ir susikaupimą vis dažniau išstumia blizgučiai ir papuošalai, užgožiantys tikrąsias vertybes. Šitaip nyksta žmoguje Atpirkėjo ilgesys ir poreikis. Jo vietą pamažu užima vis garsiau skelbiamas savęs „atpirkimas“.
Trečioje dalyje buvo aiškiai parodytas kontrastas tarp triukšmo ir tylos. Šiandien žmogus paverčia savo balsą bei gitaros stygų virpesį... pragarišku triukšmu, kuriame negali išgirsti nei savęs, nei kitų, nei Dievo.
Viešpats ateis, kai nebijosime „įžengti į tamsą ir įdėti savo ranką Dievo saujon...“ jis ateis, kai patys tapsime šviesa kitiems, kai tyloje nusiimsime kaukes ir tapsime savimi. Tik nepraraskime vilties.
Po vaidinimo mokytojai ir Balbieriškio parapijos klebonas kun. filos. lic. Remigijus Veprauskas buvo pakviesti dalyvauti advento agapėje. Stebėdami pristatymus, dirbdami su paveikslais ir klausydami giesmių bei liudijimų apie Dievo meilės mums išraiškas, apmąstėme advento laiką, įvardinome tylos reikšmę savo gyvenime ir tikėjime.
Dalindamiesi pyragu ir savo mintimis išgyvenome bendrystės jausmą.
Labai svarbi agapės dalis – dalintis meile, todėl dėkojome ir išsakėme palaikymo žodžius vieni kitiems, linkėjome vieni kitiems meilės, ramybės, vilties, džiaugsmo ir pilnatvės.
Iš tiesų nuostabu rasti laiko pabūti vieniems su kitais ir su Dievu, nes „juk visas mūsų laikas priklauso mums - visas laikas, kurį mums duoda Viešpats: mūsų gyvenimo metai, mūsų metų dienos, mūsų dienų valandos – viskas mūsų. Mūsų pareiga pripildyti ramiai, neskubant, bet pripildyti jas sklidinai pilnas ir paaukoti Dievui, kad jų beskonį vandenį paverstų puikiu vynu, kaip anuomet Kanoje, žmonių vestuvėse...“.
Daugiau nuotraukų fotogalerijoje
Tikybos mokytoja Jūratė Liubamirskaitė,
muzikos mokytojas Saulius Kondrotas ir
dailės mokytoja Ona Žvirblienė