author footer link can be edited or disabled only in full version

2010–2011 m.m.

Kalbininko Jono Jablonskio takais...

Ruošdamiesi paminėti lietuvių kalbininko Jono Jablonskio 150-ąsias gimimo metines, mes, grupė Balbieriškio pagrindinės mokyklos 5-10 kl. mokinių, lankėmės su šiuo iškiliuoju kalbininku susijusiose vietose.

Kelionę pradėjome direktoriaus pavaduotojos Irenos Liutkevičienės pasakojimu apie vietas, esančias anapus Balbieriškio girios. Sužinojome, kad Kunigiškių pagrindinė mokykla yra ne Kunigiškiuose, o Paprūdžiuose, kad Kunigiškiai yra už pievų nuo Paprūdžių, kad kelio ženklas yra klaidinantis žmones: Vartai prasideda už Kunigiškių kaimo. Pravažiavome Pilotiškes – V.Mykolaičio Putino tėviškę, Šakališkių piliakalnį...

Pirmoji mūsų aplankyta vieta – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. Joje mus maloniai sutiko mokyklos istorijos muziejaus direktorius Vincas Peckus, dirbantis čia 51 metus. Jis pasakojo apie šią gimnaziją ir jos auklėtinius, ypatingą dėmesį skirdamas Jonui Jablonskiui. Sužinojome, kad tuo metu, kai mokėsi būsimasis kalbininkas, visi dalykai buvo dėstomi rusų k., išskyrus 1 lietuvių k. pamoką per savaitę. Pirmaisiais metais Jonui Jablonskiui buvo sunku viską suprasti rusiškai, jis net liko kartoti kurso. Nesėkmė jo nepalaužė, noras mokytis buvo didžiulis - gimnaziją baigė aukso medaliu.

Baigęs Maskvos universitetą, Jonas Jablonskis nesutiko dirbti Rusijoje. Jis grįžo į Lietuvą ir įsijungė į tautinį sąjūdį. Nors caro valdžia kilnojo iš vietos į vietą, apie Joną Jablonskį visur spiesdavosi lietuviai. Išsilavinęs kalbininkas iš pradžių negavo darbo, teko mokyti vaikus privačiai. Vėliau, kai dėstė Kauno universitete, tokio aukšto lygio profesorių daugiau nebuvo. Jablonskis beveik vienas rūpinosi mūsų kalba, rašė pirmąsias lietuvių k. gramatikas mokykloms, rengė lietuvių kalbos mokytojus, rūpinosi lietuviškų knygų leidimu, taisė rašytojų raštų kalbą, rašė kritinius straipsnius. Pats mokėjo daug kalbų, bet didele gėda laikė nemokėti gimtosios kalbos.

Gimnazijoje aplankėme dar vieną muziejų, skirtą V.Mykolaičiui – Putinui. Mokytoja Valė Klesevičiūtė papasakojo apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą, apžiūrėjome eksponatus.

Nusifotografavę prie Jono Jablonskio paminklo, sukurto tos pačios gimnazijos auklėtinio Juozo Aleksandravičiaus, keliavome Rygiškių link. Tai Jono Jablonskio tėviškė. Joje būsimasis kalbininkas lankydavosi, gyvendavo vasaromis nuo 17 metų, kai čia iš Meištų persikėlė gyventi jo tėvai. Šią vietą Jonas Jablonskis labai mėgo. Neveltui mėgstamiausias jo slapyvardis – Rygiškių Jonas – kilo iš šio kaimo pavadinimo.

Rygiškėse esančioje sodyboje vyksta intensyvūs remonto darbai: dengiamas gyvenamojo namo stogas, tvarkomas vidus, aplinka. Sodybos šeimininkas Juozas Gliosas ir tokiomis sąlygomis nuoširdžiai mus priėmė, pasakojo apie Joną Jablonskį, sodybos atnaujinimo planus.

Kelionės metu daug sužinojome, patyrėme naujų įspūdžių. Parsivežėme Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus direktoriaus Juozo Peckaus išleistą knygą ,,Senoji Marijampolės gimnazija“. Ją autorius užrašė mūsų mokyklos muziejui.

Roberta Petraškaitė

Balbieriškio pagrindinės mokyklos 8 kl. mokinė