2010–2011 m.m.
,,Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“ Jonas Jablonskis
- Informacija
- Kategorija: 2010/2011 m.m.
- Paskelbta: 2011 Birželio 09, Ketvirtadienis 06:06
Sklandi kalba – drausminga mintis. Remdamiesi tokia nuostata, vieną dieną, skirtą mokinių kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei veiklai organizuoti, skyrėme projekto, skirto mūsų bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio 150-sioms gimimo metinėms paminėti, aptarimui.
Pasirinkome pagrindinį refleksijos metodą - mokinių teorinę – praktinę konferenciją. Jaudinomės, ar renginys pavyks, nes pagrindinės mokyklos mokiniams taip dirbti neįprasta. Bet gera pradžia – pusė darbo. O šio projekto įvadinė dalis buvo puiki – ekskursija į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir sodybą, kurioje užaugo kalbininkas Jonas Jablonskis, visą savo gyvenimą paskyręs gimtajai kalbai.
Dirbome daug ir įdomiai. Skambėjo puikiai parengtas pranešimas apie kalbininko gyvenimą ir veiklą, eilėraščiai, skirti kalbai, prisiminimai apie knygnešius, daug prisidėjusius prie mūsų gimtosios kalbos išsaugojimo. Pradinių klasių mokiniai visus supažindino su savo tyrinėjimais: surinkę šunų vardus, medžiagą apibendrino ir išvadas perskaitė 5-10 klasių mokiniams. Visi plojo priešmokyklinukei Martynai, kuri, dar tik nuo rugsėjo pirmos eisianti į pirmą klasę, puikiai perskaitė kartu su savo draugais parengtą pranešimą. Šiam labai rimtam pradinukų darbui vadovavo mokytojos Irena Petraškienė, Aldona Krilavičienė, Gražina Antanavičienė ir Ramutė Švedienė. Jų patarimai ir pagalba padėjo mokiniams suvokti, kad ir šuniuko, žmogaus gero draugo, vardo parinkimas – labai atsakingas darbas, parodantis ir šeimininko kalbos jausmą.
Lietuvių šviesuomenė jau daug amžių primena tautai nuolat gresiantį pavojų, kad dėl kitų kalbų poveikio gimtoji kalba nuolat darkoma ir galinti sunykti. Tik mes galime tam priešintis, niekas kitas to nepadarys. Gilindami jautrumą gimtajam žodžiui, atlikome užduotis, įrodančias, kad mūsų kalba – pati gražiausia, aiškinomės, kas yra inversinis žodynas ir bandėme jį sudaryti, ieškojome tiksliausių, tinkamiausių lietuviškų žodžių paplitusioms svetimybėms pakeisti. Buvusi mokinė Rūta, dabar gyvenanti užsienyje, atsiuntė savo mokyklos mokiniams laišką, kuriame rašo: „Kalbėdama apie gimtąją kalbą galiu tvirtai teigti: kuo prasčiau mokėsime gimtąją kalbą, tuo bus sunkiau išmokti užsienio .Kuo tvirčiau mokėsime savąją, tuo aiškiau pastebėsime svetimos kalbos skirtumus.“
Projekto metu 5-10 kl. mokiniai dalyvavo diktanto – dailyraščio konkurse. Nugalėtojai buvo apdovanoti rašikliais, kuriais galima ne tik rašyti, bet ir ištrinti klaidas – visada yra gerai, kai žmogus turi galimybę pasitaisyti.
Iš žodžių, iš margų -
Statysiu sau namus,
Nebus jau man ilgu,
Kai lauko vėjai pūs.
Iš žodžių, iš margų –
Nupinsiu sau takus,
Mane jie saulėn ves…
Bus kelias toks jaukus.
Tai žodžiai, kurie skambėjo mokytojo Sauliaus Kondroto ir mergaičių vokalinio ansamblio atliekamoje dainoje. Kai kurių mokinių susimąstymas, klausant dainos žodžių,- geriausias renginio įvertinimas.
Dėkoju savo kolegei Janinai Grigutienei, pradinių klasių mokytojoms, bibliotekos vedėjai Reginai Mažeikienei, muzikos mokytojui Sauliui Kondrotui. Ačiū mokyklos direktoriui Stasiui Valančiui, sudariusiam sąlygas surengti ekskursiją į Suvalkiją ir patiems pavaikščioti tais takais, kuriais į platųjį veiklos pasaulį išėjo mūsų didis kalbininkas Jonas Jablonskis. Visų nuoširdus rūpestis, nuoširdi pagalba padėjo man įgyvendinti mano sumanymą – surengti mokinių konferenciją, skirtą kalbininko Jono Jablonskio 150 – sioms gimimo metinėms.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Irena Liutkevičienė