Pirmoji pagalba vasarą

Paskelbta: 2016 Birželio 10, Penktadienis 13:02

Atėjus taip ilgai lauktai vasarai, su ja kartu ateina ne tik džiaugsmai, bet ir pavojai. Šiuo metų laiku nutinka daugybė nelaimių, dėl kurių tenka kreiptis ir medikų pagalbos. Nors pagal statistiką, dažniau nukenčia vyrai nei moterys visiems prireikia skubios pagalbos. Jeigu pagalbos kreipiamasi nedelsiant, žaizdos greičiau sugyja, lieka mažesni randai.

Nestipriai susižeidus nereikia labai išsigąsti. Kiekviena žaizda kraujuoja ir tai yra normalu. Pirmiausia reikia stengtis sustabdyti kraujavimą spaudžiamuoju vatos – marlės tvarsčiu. Jeigu po ranka yra antiseptinių tirpalų, žaizdą derėtų išplauti, jos kraštu sutepti jodu. Jeigu tvarstis permirksta krauju, aptvarstyti papildomai. Pažeistą galūnę reikia laikyti pakeltą. Sutvarsčius būtina patikrinti kraujotaką. Galima išgerti nuskausminamųjų ir važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą.

Jeigu nelaimės atveju patyrėte lūžį (uždarą), būtina imobilizacija parankinėmis priemonėmis: lentele, skėčiu ir pan. Taip pat padės ir nuskausminamieji vaistai. Po to kreipkitės į medikus.

Esant atviram lūžiui, žaizdą reikia aptvarstyti, lūžgalį imobilizuoti, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Taip pat patartina negerti skysčių, nes atliekant operaciją tai trukdys nejautrai. Lūžus galūnės kaulams, galūnę palikite tokioje padėtyje, kokioje ji yra, nebandydami jos tiesinti, tempti, sukti. Jei labai skauda, sužeistą vietą galima šaldyti.

   Susimušus ar patempus raiščius, sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti. Tam tinka įvairūs specialūs šaldantieji kompresai, purškiamieji šaldomieji aerozoliai ar geliai, šalčio paketai ar kitos šaldančios priemonės. Jei jų neturite galite panaudoti į polietileninį maišelį įvyniotą audinį su ledo gabalėliais arba šaltame vandenyje pamirkytą rankšluostį.

   Nudegus būtina staigiai atšaldyti nudegusią vietą – pakišti ją po šaltu vandeniu, uždėti ledo ar kitą šaltą daiktą, nes taip apsaugomi gilesni audiniai, sumažinamas tinimas, susilpninamas skausmas. Nudegusios vietos iš karto nerekomenduojama tepti jokiais tepalais ar purkšti purškalais, nes gydytojui bus sunku nustatyti nudegimo laipsnį. Atsargiai uždengę nudegusią vietą steriliu tvarsčiu, skubėkite į gydymo įstaigą.

   Kiekvieną vasarą kvalifikuotų gydytojų pagalbos prireikia ir vabzdžių sugeltiems žmonėms. Bičių, vapsvų, širšių įkandimai nėra labai pavojingi – nebent žmogus yra alergiškas vabzdžių nuodams. Svarbu ir sugeltoji vieta. Pavojingos vietos – galva ir kaklo sritis. Suprantama, kad labai jautrūs įgėlimams yra vaikai. Įgėlus vabzdžiui – pirmoji pagalba – antihistamininiai preparatai bei šaldymas.

Erkės pavojingos dėl platinamų ligų. Suprantama, ne visos erkės apkrėstos encefalitu ar Laimo liga. Tačiau jų aptinkama kone visoje Lietuvoje. Todėl labai svarbu po kiekvienos išvykos į gamtą kruopščiai apsižiūrėti visą kūną. Įsisiurbus erkei, reikia kuo greičiau ją pašalinti. Pasistenkite nespausti erkės  kūnelio ir netepti jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Ištraukę erkę, apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu jau atsitiko taip, kad betraukiant galvutė pasiliko odoje, nesijaudinkite. Galvutė pasišalins pati kaip svetimkūnis.

Vasaros metu daug laiko praleidžiame su savo augintiniais, nors gatvėje galime sutikti ir svetimų gyvūnų, nuo kurių galime nukentėti. Įkandus šuniui, taip pat reikia kreiptis medikų pagalbos, kad žaizdą būtų sutvarkyta, įšvirkšta vaistų nuo stabligės.

Nuvykus poilsiauti  prie vandens telkinių, taip pat tyko pavojai. Mūsų pagalbos gali prireikti skęstančiam žmogui. Skęstantis žmogus chaotiškai kilnoja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį. Pirmiausia iškvieskite gelbėjimo tarnybas ir nurodykite tikslią vietą. Jeigu yra galimybė, skęstantįjį iš vandens traukite patys būdami valtyje arba meskite jam plūduriuojantį daiktą – šaką, irklą, audinio gabalą, kad jis galėtų įsikibti. Jeigu aplinkui yra daugiau žmonių, kvieskitės į pagalbą, bet jeigu patekote į skęstančiojo glėbį: jei skęstantysis jus apsikabino iš priekio, delnu stumkite jo veidą nuo savęs. Bėgant gelbėti skęstančiojo geriausia rankoje turėti daiktą į kurį jis galėtų įsikibti. Ištraukus skenduolį, jeigu nėra gyvybės požymių (nesąmoningas, nekvėpuoja – gaivinam  santykiu 30:2. Skenduolis dėl ilgo buvimo vandenyje būna atšalęs, todėl atgaivinę stenkitės, kad jis dar daugiau neatšaltų: nuvilkite šlapius drabužius, apklokite sausa antklode, sąmoningam žmogui duokite gerti šiltų skysčių. Jeigu nemokate plaukti į vandenį nebriskite, kadangi gali tekti gelbėti kelis asmenis.

Patyrus bet kokią traumą, nereikia delsti. Kuo anksčiau bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, tuo greičiau žaizda bus sutvarkyta, ji greičiau užgis. Po 6-12 valandų suteikta pagalba nebus tokia efektyvi, nes per tą laiką žaizdoje esantys mikrobai prailgins gijimo laiką. Sunkiausiai gyja muštos, traiškytos, užterštos, tarkime, žemėmis, žaizdos. Paprastai žmonėms sunku susitvarkyti tokais žaizdas, todėl ir šiais atvejais reikia vykti į medicinos įstaigą. Visų traumų atvejais pirmąją parą labai efektyvūs šaldomieji kompresai. Jie sumažina skausmą, tinimą. 

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Birutė Vitkauskaitė