Harmonija ir dėsnis kuriami kartu

Paskelbta: 2015 Birželio 09, Antradienis 11:38

Jeigu dar turėčiau gyvenimo man skirto laiko, parašyčiau mūsų mokyklos ekskursijų tikslų analizę. Manau, būtų proga suformuluoti įdomių išvadų. Bet galimybių ir laiko tokiam tikslui kaip tik jau ir neturiu. Todėl trumpai…

Visada žavėjausi žmonėmis, turinčiais visiškai priešingų sričių sugebėjimų. Jie mane stebindavo įvairiapusiškumu, giliu pasaulio suvokimu, intelektualumu, kūrybiniais sumanymais. Toks buvo ir mūsų poetas Antanas Baranauskas. Todėl, kai po primygtinių prašymų gavome leidimą važiuoti į Anykščius, sėkmė nusišypsojo dar labiau: su dešimta klase nusprendė važiuoti ir Danutė Petraškienė,  dešimtos klasės auklėtoja. Kodėl sėkmė? Mokinius lydėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojos. Ekskursijos pagrindinė gija – poetas ir matematikas Antanas Baranauskas. Kartais gyvenimas nusišypso plačia šypsena.

Ekskursijoje sekėsi neįtikėtinai puikiai. Pamatėme daug daugiau nei planavome. Įdomu tai, kad labai daug to, ko mokoma mokykloje, natūraliai integravosi į visą ekskursijos programą: muzika, poezija, matematika, dailė, kultūra, tautosaka, architektūra, geografija, istorija, netgi kūno kultūra – kopėme aukštai aukštai į 2 apžvalgos aikšteles.

Labai džiaugiuosi mūsų dešimtokais ir aštuntos klasės mergaitėmis. Džiaugiuosi todėl, kad viską priėmė atvira širdimi. Neteisybė, kad mūsų mokiniams neįdomu tokios išvykos, reikia, atseit, tik pramogų. Viskas įdomu, o pažinimo ir pramogų elementai – irgi ne priešai.{akgallery}

  ,,Matematika, teikianti impulsus protui, o poezija, teikianti impulsus širdžiai, žmogų padarė tuo, kuo jis dabar yra”, - rašė poetas Eduardas Mieželaitis. Šių dviejų kertinių gyvenimo sričių sintezė ir padovanojo mums unikalų ,,Anykščių šilelį”. Harmonija ir dėsnis kuriami kartu – viskas gyvenime susiję.

Gaila tik vieno – nepavyko nuvažiuoti į Anykščius prieš lietuvių kalbos egzaminą. Labai gaila – reikšmė būtų buvusi neįkainojama.

 

Mokytoja Irena Liutkevičienė