Balandžio 27-oji Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Paskelbta: 2016 Balandis 27, Trečiadienis 19:04

Kasdien mus supa daugybė garsų - vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, stipriai kenkiančiu sveikatai: dėl triukšmo pažeidžiama klausa, sunku susikalbėti, sutrinka miegas bei fiziologinės funkcijos. Triukšmas neigiamai veikia mokslo ir kitus žmonių laimėjimus, atsiranda socialiniai ir žmonių elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas).

Kiekvienais metais paskutinįjį balandžio mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią triukšmo problemą ir skatinti tylesnių namų, tylesnių ugdymo įstaigų bei tylesnės poilsio aplinkos kūrimą.

Aplinkos triukšmas – nepageidaujamas arba žalingas garsas iš lauko – plinta tiek trukmės, tiek geografinės aprėpties prasme. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Daugiausia problemų tai kelia miesto aplinkai; maždaug 75 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose, o eismo kiekis vis dar tebeauga. Šalių apžvalgos rodo, kad su aplinkos triukšmu susijusių nusiskundimų daugėja daugelyje Europos šalių.

Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą. Nepaisant šių skaičių, tos pačios organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad net apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų kasdien veikia gatvių triukšmas, kurio intensyvumo lygis viršija 55 dB. Kitų 20 proc. gyventojų ausis kasdien pasiekia triukšmas, didesnis nei 65 dB. Daugiau nei 30 proc. europiečių veikia didesnis kaip 55 dB triukšmas nakties metu.

Triukšmo poveikis padidėja, kai kartu esama kitų aplinkos dirgiklių, pvz., oro taršos ir cheminių medžiagų. Tai ypač aktualu miestams, kur esama daugelio šių dirgiklių.

Triukšmo poveikis ne tik sutrikdo miegą, sukelia susierzinimą ir kenkia klausai, bet sukelia kitų sveikatos problemų, pvz., širdies ir kraujagyslių sutrikimus. 

Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo didėja kraujospūdis, streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir tuomet, kai žmonės miega. Bėgant laikui, dėl šių poveikių gali siaurėti kraujagyslės ir ištikti širdies infarktas.

Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl turėtume pasirūpinti, kad naktį jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego).

Ar žinote, kad:

10 dB – savo širdies plakimas,

30 dB – šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys,

50 dB – lietus,

50-60 dB – įprastinė kalba,

60 dB – elektrinė barzdos skutimo mašinėlė, 

80 dB – durų, telefono skambutis,

85 dB – sunkvežimis,

90 dB – riksmas,

95-110 dB – motociklas,

110 dB – šūvis į orą,

140 dB – lėktuvo variklis.  

Patarimai, kaip apsaugoti save nuo triukšmo:

ü  Dėvėkite klausos prevencines priemones (kištukus). Vata jūsų ausyse klausos neapsaugos.

ü  Niekada nebandykite ausinių garsu blokuoti išorinio triukšmo, nes tik dar daugiau pridėsite papildomo triukšmo ir padidinsite klausos pažeidimo riziką. 

ü  Ribokite triukšmo periodus. Būdami triukšmingoje aplinkoje padarykite pertrauką, pasivaikščiokite. 

ü  Pritildykite muziką. Nesidrovėkite kitų paprašyti sumažinti muzikos garsą

Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Birutė Vitkauskaitė