author footer link can be edited or disabled only in full version

Lankėmės Vilniaus Kameriniame teatre

   Šiandien 8 ir 9 klasių mokiniai turėjo kultūrinę- pažintinę dieną. Apsilankėme teatre ir žiūrėjome vienos mergaitės istoriją pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir V. Kesselmano pjesę „Anos Frank dienoraštis“. Tai istorija žmogiškumui ir meilei atminti.

   Spektaklis „Kai žmonės vaidino Dievą!..” – sukrečianti žydų genocido istorijos dalelė, patirta ir įamžinta trylikametės mergaitės. Tačiau tai pasakojimas pirmiausia apie paprasčiausios gyvenimo kasdienybės ilgesį visuotinės baimės fone. Apie viltį, meilę ir mirtį. Apie siaubą ir skausmą, kurį karo metais teko išgyventi įvairių tautų žmonėms. A. Frank istorija – ypatinga, kartu ir viena iš daugybės.

   1942-iais Ana savo dienoraštyje rašė: „Man atrodo, kad trylikametės mergaitės pamąstymai bus niekam neįdomūs.“ Ji klydo. Jaunos žydaitės dienoraštis, rašytas Antrojo pasaulinio karo metais, buvo išverstas į 60 skirtingų kalbų, pagal jį sukurta keletas kino filmų, statomi spektakliai. Tai programinis kūrinys su kuriuo mokiniai susipažįsta 8 klasėje.

   XX amžiuje naciai taip įsijautė į dievų vaidmenį, kad jie nusprendė, jog vieni žmonės gali gyventi, o kiti – turi mirti, ir šį dievišką planą uoliai vykdė. A. Frank ir dar septyni „neverti gyventi“ žydai dvejus metus slapstėsi palėpėje įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Vaidinusieji dievus juos surado likus mėnesiui iki išvadavimo… Pilna mokinių teatro salė skendėjo tyloje. Jautrus ir įtaigus aktorių žodis nepaliko abejingų, nes panašias akimirkas išgyvena Ukrainos, Izraelio šeimos. Susimąstėme, kaip jaustumės, bet kuris iš mūsų, atsidūrę tokioje situacijoje. Išėjome tylėdami.

   Grįžti į realybę, pasidžiaugti taikia žiemiška diena padėjo apsilankymas prie Kalėdinės eglės. Šiemet ji kitokia..., tačiau šurmuliuojantis kalėdinis miestelis su viliojančiais kvapais, akį traukiančiais suvenyrais liko toks pat patrauklus.

                                                                                   Mokytoja Reda